Straipsnyje analizuojamas XX a. pradžios Lietuvos dailėje itin paplitusio kraštovaizdžio su kryžiumi tipas. Atsekamos jo ištakos XIX a. pradžios romantizmo epochoje, tolesnė raida realizmo bei nacionalinio romantizmo meninių krypčių kūriniuose. Kraštovaizdis su kryžiumi, laikomas lietuviškosios kultūros savastimi, aptariamas atsižvelgiant į platesnį europinį dailės kontekstą, atrandama jo analogų Vokietijos, Lenkijos dailėje. Taip atsiskleidžia bendrumai ir savitumai.