Straipsnyje nagrinėjama religijos laisvės tema Romos Katalikų Bažnyčios ir Europos Sąjungos dokumentuose. Katalikų Bažnyčia susiduria su naujo socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo metamais iššūkiais. Greiti struktūriniai pokyčiai, radikalios techninės naujovės ir ekonomikos globalizacija visame pasaulyje vis labiau veikia žmonių gyvenimą. Kaip priešingybę visuotinės plėtros perspektyvoms išgyvename didėjančią properšą tarp turtingųjų ir vargšų, taip pat didžiulę migraciją iš menkesnės plėtros šalių į labiau išsivysčiusias. Kultūrinio įvairiopumo reiškinys – visuomenė, tolydžio vis labiau tampanti daugiataute, daugiarase ir daugiakultūre, gali ne tik praturtinti, bet ir sukelti daug naujų problemų. Be to, seniai evangelizuotose kraštuose vis labiau į pašalį nustumiamas krikščioniškas tikėjimas, kaip atsparos taškas ir šviesos šaltinis, leidžiantis veiksmingai ir įtikinamai aiškinti egzistenciją.

Straipsnyje nagrinėjama lietuvių Pasauliečių pranciškonų ordino (OFS) veikla JAV ir Kanadoje 1940–1990 metais. Pirmiausia aprašomas Lietuvių OFS Šv. Kazimiero provincijos kūrimasis JAV. Toliau apžvelgiamas OFS administravimas. Didelę reikšmę ordino administravimui ir dvasiniam augimui turėjo pranciškonų laikraštis „Šv. Pranciškaus Varpelis“, kuris buvo vėl atgaivintas ir pradėtas leisti 1941 metų pabaigoje. Pažymėtina, kad dvasiniam pakilimui ir veiklai sustiprinti labai daug padėjo rajoninės konferencijos, kongregacijų vizitacijos, taip pat didelę įtaką lietuviams OFS turėjo JAV pranciškonų pasauliečių kongresai. Kaip Lietuvoje carinės priespaudos metais OFS buvo uolūs lietuviškos katalikiškos spaudos skaitytojai, knygnešiai, platintojai ir rėmėjai, taip Amerikoje, sovietams okupavus Lietuvą, jie jungėsi į lietuviškas katalikiškas draugijas, kurios kūrė spaustuves ir leido katalikiškus laikraščius bei knygas. Taigi lietuvių OFS veikla JAV, Kanadoje ir Lietuvoje prisidėjo išsaugant tikėjimą, lietuviškas tradicijas, tautiškumą, tai buvo nemažas indėlis atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.

Straipsnyje nagrinėjamos priežastys, kodėl Lietuva pasirinko priimti Vakarų Bažnyčios krikštą. Analizuojama pagoniškosios Lietuvos geopolitinė situacija, tiriamas Karaliaus Mindaugo ir didžiųjų kunigaikščių Vytenio, Gedimino, Algirdo, Jogailos ir Vytauto pasirinktas diplomatinis kursas. Straipsnyje taip pat apžvelgiama krikščionybės įtaka dabartinei Lietuvos narystei Europos Sąjungoje.