Straipsnyje nagrinėjama religijos laisvės tema Romos Katalikų Bažnyčios ir Europos Sąjungos dokumentuose. Katalikų Bažnyčia susiduria su naujo socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo metamais iššūkiais. Greiti struktūriniai pokyčiai, radikalios techninės naujovės ir ekonomikos globalizacija visame pasaulyje vis labiau veikia žmonių gyvenimą. Kaip priešingybę visuotinės plėtros perspektyvoms išgyvename didėjančią properšą tarp turtingųjų ir vargšų, taip pat didžiulę migraciją iš menkesnės plėtros šalių į labiau išsivysčiusias. Kultūrinio įvairiopumo reiškinys – visuomenė, tolydžio vis labiau tampanti daugiataute, daugiarase ir daugiakultūre, gali ne tik praturtinti, bet ir sukelti daug naujų problemų. Be to, seniai evangelizuotose kraštuose vis labiau į pašalį nustumiamas krikščioniškas tikėjimas, kaip atsparos taškas ir šviesos šaltinis, leidžiantis veiksmingai ir įtikinamai aiškinti egzistenciją.

Straipsnyje nagrinėjamos priežastys, kodėl Lietuva pasirinko priimti Vakarų Bažnyčios krikštą. Analizuojama pagoniškosios Lietuvos geopolitinė situacija, tiriamas Karaliaus Mindaugo ir didžiųjų kunigaikščių Vytenio, Gedimino, Algirdo, Jogailos ir Vytauto pasirinktas diplomatinis kursas. Straipsnyje taip pat apžvelgiama krikščionybės įtaka dabartinei Lietuvos narystei Europos Sąjungoje.