Straipsnyje grindžiama būtinybė valstybės konstitucijoje suformuluoti valstybės paskirtį. Lietuvos Respublikos paskirtį siūloma suprasti kaip lietuviškumo plėtrą Lietuvoje ir tarp lietuvių bei vertingų visai žmonijai jo apraiškų skleidimą pasaulyje.

Straipsnis skirtas kritinei analogijų iš šiuolaikinio gamtos mokslo taikymo vadyboje, pateiktų JAV populiarioje M.J.Wheatley knygoje “Vadovavimas ir naujasis mokslas” analizei. Nagrinėjamas tokių analogijų taikymo organizacijų vadybiniam struktūrizavimui, dalyvaujamai vadybai ir pokyčių vadybai vaisingumas vadybos teorijos jau sukauptų žinių fone.

Straipsnyje nagrinėjamas apsirūpinimas vadybos procese būtina nuolatine informacija jaunose Lietuvos organizacijose. Remiantis autoriaus sukaupta patirtimi, konsultuojant įvairias organizacijas, aprašomas jų vadybinių organizacijos struktūrų, dalinių ir pareiginių nuostatų, darbo užmokesčio principų bei korporacinės kultūros nuostatų susidarymas.

Straipsnyje nagrinėjami pirmieji vadybinio organizacijų struktūrizavimo žingsniai, susiję su darbuotojų, gaminančių produktą , grupavimu pirminiuose struktūros daliniuose. Remiantis plačia teorine literatūra ir jos analize bei autoriaus tyrimų išvadomis ir praktine patirtimi pateikiami teoriniai organizacijos vadybinės struktūros dalinių formavimo pagrindai.

Siekiant suformuluoti išvadas apie matematikos disciplinų poreikį rengiant vadybos specialistus aukštosiose mokyklose, straipsnyje nagrinėjamos matematikos mokslo sukurtų įrankių taikymo galimybės valdant organizacijos veiklos produkto (gaminio, paslaugos, intelektinio produkto) pardavimus, jo darymo procesą (gamybą, teikimą, kūrimą) ir kitas organizacijos valdymo funkcijas.

Straipsnyje iš šiuolaikinės vadybos teorijos pozicijų nagrinėjamos teisės ir jos kategorijų, vartojamų vadyboje, sampratos. Pateikiami siūlymai, kaip tos sampratos galėtų būti patikslintos, siekiant pašalinti jų sukeltus trukdymus keliant organizacijų vadybos efektyvumą.