Remiantis 1941–1945 m. Tarybų Lietuvos periodine spauda, straipsnyje analizuojama Tarybų Lietuvos vadovybės pretenzijų į iredentines teritorijas raiška nuo Vokietijos karo su Tarybų Sąjunga pradžios iki Tarybų Lietuvos atkūrimo, t. y. iki 1945 m. pabaigos. Atskleidžiama, kada ir kaip buvo aktualizuotas lietuviškas iredentizmas ir kas turėjo įtakos jo raiškai, analizuojamas Tarybų Lietuvos iredentinis diskursas, jo kaita bei Tarybų Lietuvos atkūrimo ir jos teritorinės transformacijos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje aplinkybės. 1944–1945 m. iš esmės kūrėsi nauja Tarybų Lietuva su Vilniumi ir Klaipėda. Tad šiame straipsnyje tyrimas orientuotas į Lietuvoje „tradiciškai“ iredentinėmis laikytas teritorijas lietuviškų žemių vakariniame pakraštyje – į Klaipėdos kraštą ir kitą Rytų Prūsijos teritorijos dalį dešinėje Nemuno upės pusėje.

Remiantis 1944–1948 m. publikuotais TSRS ir Tarybų Lietuvos vadovybių pasisakymais Klaipėdos krašto priklausomybės klausimais, šiame straipsnyje analizuojami probleminiai Klaipėdos krašto tapsmo Tarybų Lietuvos teritorijos, buvusios Tarybų Sąjungos sudėtyje, dalimi klausimai ir teisiniai aspektai. Atskleidžiama, kokią politiką vykdė Tarybų Lietuvos vadovybė 1944–1946 m., kaip Klaipėdos krašto priklausomybė Tarybų Lietuvai buvo pristatoma sąjunginėje ir respublikinėje spaudoje 1944–1946 m. Taip pat, remiantis 1946–1948 m. vykusiais rinkimais į TSRS ir Lietuvos TSR Aukščiausiąsias ir vietines tarybas bei TSRS ir Lietuvos TSR aukščiausiųjų valstybės valdžios organų 1945–1948 m. priimtais teises aktais, atkuriama Klaipėdos krašto tapimo Tarybų Lietuvos teritorijos dalimi eiga.