Lietuvių kalba kaip svetimoji – vis dar naujas lietuvių kalbos mokymo(si) patirties terminas, tačiau šiam lietuvių kalbų statusui teikiamas vis didesnis dėmesys. Straipsnyje, remiantis užsienio svetimųjų kalbų mokymo(si) istorija ir patirtimi ir tyrimu, atliktu Vilniaus Gedimino technikos universitete, dirbant su užsienio studentais, teigiama, kad ir mokant(is) lietuvių kalbos kaip svetimosios naudinga taikyti komunikacinį kalbų mokymo(si) metodą, kuris akcentuoja komunikacinės kompetencijos įgijimą.

Straipsnyje aptariami svarbiausi ekolingvistinio požiūrio į kalbos mokymą aspektai ir sąsajos su specialybės kalbos mokymu bei jo turinio atnaujimu. Tyrimu, kuris grindžiamas ekolingvistinėmis prielaidomis, siekta atskleisti, kaip Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos, Elektronikos ir Statybos fakultetų magistrantai vertina specialybės kalbos kultūros mokymo turinį ir kokios yra jo tobulinimo galimybės. Teorinės literatūros apžvalga ir kiekybinis tyrimas atskleidė, kad, mokant specialybės kalbos kultūros, siekiant, kad kurso turinys atitiktų studentų, o vėliau – ir darbuotojų poreikius, reikia ne tik įvertinti mokymo(si) patirtį, tirti studentų nuomonę, bet ir analizuoti kalbos aplinką, nuolat reaguoti į globalizacijos nulemtus visuomenės pokyčius.