Straipsnyje keliamas klausimas, ar kritinis pliuralizmas neatveria kelio neribotai meno kūrinio interpretatoriaus laisvei. Interpretacijos laisvės ribų problema nagrinėjama remiantis analitinės estetikos autorių argumentais bei dialogine Hanso-Georgo Gadamerio interpretacijos samprata. Atskleidžiami skirtingi požiūriai į meno kūrinio tapatybę ir su tuo susijusios išvados, kaip, kokiu būdu pats kūrinys gali riboti interpretatoriaus laisvę. Svarstoma, ar skirtingos to paties meno kūrinio interpretacijos negriauna jo tapatybės. Hermeneutinė teisingo supratimo samprata pristatoma kaip atsvara objektyvizmui bei reliatyvizmui.

Straipsnyje atskleidžiamas Žibarto Jackūno požiūris į metodologines estetinių tyrinėjimų perspektyvas. Jackūnas siekia įtvirtinti semantinio požiūrio ir prasmės principo taikymo, tyrinėjant estetinius reiškinius, teorinius pagrindus ir prisidėti prie semantinės krypties sklaidos estetikoje. Svarbi šio sumanymo dalis – estetiniame patyrime atsiskleidžiančių prasmių analizė. Estetinis patyrimas suprantamas kaip estetinės reiškinio interpretacijos rezultatas, kurį sudaro du sandai: semantinis ir emocinis. Jackūnas skirtingai apibrėžia patirties ir patyrimo sąvokas ir išsamiai nagrinėja jų sąveiką interpretacijos procese. Keliamas klausimas, kokią reikšmę estetiniame patyrime įgyja vertybinės prasmės ir emocinis atsakas į meno kūrinį. Straipsnyje nagrinėjama, kokie esminiai semantiniai estetinio patyrimo, meno kūrinio prasmės ir interpretacijos aspektai analizuojami Jackūno darbuose, aptariamos meno kūrinio interpretacijoje besireiškiančių prasmių rūšys, palyginamos Vosyliaus Sezemano ir Žibarto Jackūno meninės tiesos sampratos.