An obvious tendency to form the sets of attributive word phrases can be observed – the principal component is linked with remind consumers of a company or its goods.

Būdvardis reiškia daikto ypatybę, bet jis nėra vienintelis ypatybės reiškiklis. Atributine funkcija taip pat yra vartojami būdvardiškieji skaitvardžiai ir įvardžiai. Šios kalbos dalys modifikuoja daiktavardį, bet kiekviena kitaip – priklausomai nuo savo leksinės reikšmės bei semantinio santykio su pagrindiniu žodžių junginio dėmeniu. Kiekybinio apibūdinimo žodžių junginiais pasakomas daikto požymis pagal santykį su skaičiumi. Semantiškai skiriami du jų porūšiai: žymintys kiekybinį santykį (septynios mylios, šešeri metai) ir skaičiuojamąją vietą eilėje (trečia diena, tūkstantasis kartas). Nurodomojo apibūdinimo žodžių junginiais apibendrintai, nekonkrečiai nurodant paminima daikto ypatybė, primenamas jos buvimas. Šie atributiniai junginiai skirstomi į porūšius pagal atributinio dėmens (įvardžio) semantiką, nuo kurios priklauso viso žodžių junginio reikšmės specifika: apibrėžiamojo (parodomojo) – šitokia žemė, ta vasara, klausiamojo-santykinio – koks triūsas, keli žmonės, neapibrėžiamojo apibūdinimo junginiai – kuris nors kaimynas, visas kaimas.