Straipsnyje nagrinėjamos mokslininkės Meilės Lukšienės tekstuose formuluotos švietimo kaitos idėjos, sietinos su Lietuvoje kuriamo švietimo kokybe vykstant švietimo reformai. Remiamasi kaitos ir kokybės sampratas aptariančios mokslo literatūros, švietimą reglamentuojančių dokumentų analize, atlikto empirinio tyrimo – mokslininkės tekstų kokybinės analizės – duomenimis.

Straipsnis parengtas vadovėlių, mokymo priemonių politikos formuotojų, kūrėjų, leidėjų ir vertintojų nuolatinio diskurso kontekste: kokie vadovėlių, mokymo priemonių rengimo orientyrai užtikrintų jų kokybę. Keliama tyrimo problema: kaip reformos laikotarpiu vadovėlių kokybę reglamentuojančių dokumentų nuostatos orientuotos humanistinės ugdymo paradigmos idėjų pagrindu reformuojamo Lietuvos švietimo asmens ugdymo tikslams įgyvendinti. Tyrimas atliekamas societariniu lygmeniu, taikoma kokybinė tyrimo strategija, dokumentinio tyrimo metodas. Dokumentinių šaltinių analizės pagrindu prieinama prie išvados, kad vadovėlių koky-bės reglamentavimo srityje per visą švietimo reformos laikotarpį tvari paradigminė sumaištis.