Straipsnyje nagrinėjamos būsimų pedagogų tapatinimosi su ugdymo paradigma tendencijos, identifikuojamos bakalauro studijų pakopoje dėstant ugdymo filosofiją. Remiamasi ugdymo filosofiją ir ugdymo paradigmą bei jų sąsajas aptariančios mokslo literatūros analize, atlikto empirinio tyrimo – studentų ugdymo filosofijos argumentinio esė – analizės duomenimis. Empirinis tyrimas atliktas Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete ir Socialinės komunikacijos institute.

Straipsnis parengtas vadovėlių, mokymo priemonių politikos formuotojų, kūrėjų, leidėjų ir vertintojų nuolatinio diskurso kontekste: kokie vadovėlių, mokymo priemonių rengimo orientyrai užtikrintų jų kokybę. Keliama tyrimo problema: kaip reformos laikotarpiu vadovėlių kokybę reglamentuojančių dokumentų nuostatos orientuotos humanistinės ugdymo paradigmos idėjų pagrindu reformuojamo Lietuvos švietimo asmens ugdymo tikslams įgyvendinti. Tyrimas atliekamas societariniu lygmeniu, taikoma kokybinė tyrimo strategija, dokumentinio tyrimo metodas. Dokumentinių šaltinių analizės pagrindu prieinama prie išvados, kad vadovėlių koky-bės reglamentavimo srityje per visą švietimo reformos laikotarpį tvari paradigminė sumaištis.

Straipsnyje aptariamas mokslininko, istoriniu laikotarpiu patenkančio į mokslo paradigmos virsmą, socialinis fenomenas. XX a. paskutiniojo — XXI a. pirmojo dešimtmečių Lietuvos švietimo reforma, vykdoma ugdymo paradigmų kaitos pagrindu, traktuojama kaip iššūkis pedagogikos mokslininkams. Vienas tokių mokslininkų — habilituotas daktaras profesorius Bronislovas Bitinas. Fiksuojamas atvejo unikalumas: mokslininkas, savo darbais puoselėjęs klasikinę ugdymo paradigmą, ne tik pats išgyvena mokslinės minties virsmą, suvokdamas istorinio laikotarpio nulemtą klasikinės ugdymo paradigmos kaitą į laisvojo ugdymo paradigmą, bet ir pripažįsta paradigmų virsmo būtinybę, teoriškai ją apibendrina, pagrindžia ugdymo filosofija.