Straipsnyje nagrinėjamos būsimų pedagogų tapatinimosi su ugdymo paradigma tendencijos, identifikuojamos bakalauro studijų pakopoje dėstant ugdymo filosofiją. Remiamasi ugdymo filosofiją ir ugdymo paradigmą bei jų sąsajas aptariančios mokslo literatūros analize, atlikto empirinio tyrimo – studentų ugdymo filosofijos argumentinio esė – analizės duomenimis. Empirinis tyrimas atliktas Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete ir Socialinės komunikacijos institute.

Straipsnyje nagrinėjamas Meilės Lukšienės, mokslininkės, Lietuvos visuomenės veikėjos, lyderystė švietimo reformos laikotarpiu. Remiamasi lyderystę tyrinėjančios mokslinės literatūros analize, M. Lukšienės autorinių tekstų kokybine analize, ekspertų apklausos metodu. Siekiama apibūdinti M. Lukšienės lyderystę kaip išskirtinį lyderystės reiškinį – fenomeną, išryškinti fenomenalius lyderystės bruožus.

Straipsnyje nagrinėjamos mokslininkės Meilės Lukšienės tekstuose formuluotos švietimo kaitos idėjos, sietinos su Lietuvoje kuriamo švietimo kokybe vykstant švietimo reformai. Remiamasi kaitos ir kokybės sampratas aptariančios mokslo literatūros, švietimą reglamentuojančių dokumentų analize, atlikto empirinio tyrimo – mokslininkės tekstų kokybinės analizės – duomenimis.

Straipsnis parengtas vadovėlių, mokymo priemonių politikos formuotojų, kūrėjų, leidėjų ir vertintojų nuolatinio diskurso kontekste: kokie vadovėlių, mokymo priemonių rengimo orientyrai užtikrintų jų kokybę. Keliama tyrimo problema: kaip reformos laikotarpiu vadovėlių kokybę reglamentuojančių dokumentų nuostatos orientuotos humanistinės ugdymo paradigmos idėjų pagrindu reformuojamo Lietuvos švietimo asmens ugdymo tikslams įgyvendinti. Tyrimas atliekamas societariniu lygmeniu, taikoma kokybinė tyrimo strategija, dokumentinio tyrimo metodas. Dokumentinių šaltinių analizės pagrindu prieinama prie išvados, kad vadovėlių koky-bės reglamentavimo srityje per visą švietimo reformos laikotarpį tvari paradigminė sumaištis.

Straipsnyje analizuojama problema, kaip galėtų būti tobulinama pagalbos moki-niui sistema mokykloje, besiorientuojančioje į įtraukųjį ugdymą. Išanalizavus teorines įtraukiojo ugdymo prielaidas, Lietuvos švietimo sistemos dokumentus, atlikus empirinį atvejo tyrimą, apibendrinama: atvejo mokyklos lygmeniu susiklosčiusi situacija, kai integruotas specialusis ugdymas dekonstruojamas, o įtraukusis ugdymas konstruojamas; pagalbos mokiniui sistema taip pat yra pereinamajame etape; remiantis atvejo tyrimo mokyklos duomenų analize siūlomas modelis, kaip galėtų būti tobulinama pagalbos mokiniui sistema orientuojantis į įtraukųjį ugdymą.

Straipsnyje tęsiama Lietuvos švietimo modeliuotos krypties ir konteksto įtampų problemos XXI a. antrojo dešimtmečio Lietuvos švietimo raidos etape analizė. Pasirinktas aspek-tas – švietimo dokumentuose deklaruotos transformacinės švietimo paskirties galimybė klostantis nepalankiam visuomenės socialinių grupių švietimo vertinimui. Pagrindinis tyrimo klausimas – kodėl tarp deklaruotos švietimo transformacinės paskirties ir švietimo raidos konteksto klostosi įtampos. Daroma prielaida, kad problemos priežastys atsiranda ryškėjant konfliktui tarp švietimo dokumentuose įvardytos transformacinės paskirties ir visuomenėje besiklostančių prieštaringų požiūrių į švietimo paskirtį, būklę, raidos perspektyvas. Remiamasi kokybinio dokumentinio tyrimo metodologine prieiga: analizuojami tikslingai pasirinkti švietimo diskurso dokumentiniai šaltiniai. Duomenų analizės metodas – kokybinės turinio analizės dedukcinė versija. Prieinama išvada, kad apibrėžtu švietimo raidos laikotarpiu tarp deklaruotos švietimo transformacinės paskirties ir švietimo konteksto įtampos gali klostytis dėl skirtingas galias ir išteklius, skirtingus ginamus požiūrius ir besiskiriančias švietimo paskirties, visuomenės plėtros sampratas turinčių suinteresuotųjų grupių pastangų daryti įtaką švietimo politikai, švietimo raidai.

Straipsnyje analizuojama Lietuvos švietimo modeliuotos krypties ir konteksto įtampų problema dabartiniame Lietuvos švietimo raidos etape, keliant pagrindinį tyrimo klau-simą: kodėl tarp švietimo numatytos krypties ir jo dabartinės raidos vertinimo susiklosto įtam-pos. Remiamasi kokybinio dokumentinio tyrimo metodologine prieiga: analizuojami tikslingai pasirinkti dokumentiniai šaltiniai – vyriausybiniai švietimo dokumentai ir diskurso švietimo tema tekstai. Remiantis duomenų analizės ir kokybinės turinio analizės metodo dedukcine versija prieinama prie išvados, kad dabartinės raidos laikotarpiu švietimo įtampos gali klostytis dėl ryškėjančio skirtingų švietimo reformos krypčių susikirtimo: švietimo vyriausybiniuose dokumentuose fiksuota lygių galimybių, orientacijos į asmenį reformos kryptis konfrontuoja su švietime ryškėjančiomis finansinių sumetimų, konkurencijos lemiamų reformų krypties tendencijomis.

The article analyses the question, how intensive consulting for schools can affect students’ learning achievements by mitigating the impact of social, economic and cultural context. Based on the case study methodological approach, the case of the project “Initiative for municipalities”, implemented in 2016–2018 in five schools of Kupiškis district municipality, was analysed. After conducting the analysis of the theoretical literature and documentary sources, and interviews, the following conclusions were made: Due to its duration and intensity, it was long-term consulting; mixed – expert and procedural – consulting approaches were used depending on the problems raised in the schools, the context, readiness of the teachers for change, and the nature of changes proposed by the consultant. It is recognized that the characteristics of the expert consulting dominated. The intensive long-term consulting, implemented in schools resulted in improvement of students’ achievements due to intentionally selected consulting targets – guiding of schools and teachers towards change in the school culture, orientation towards strengthening teaching/ learning assistance, and the application of teaching/learning strategies favourable to students. The consultant’s attempt to implement the teaching methodology based on post-cognitive principles in schools is discussed. The issues discussed remain open for further research.

Straipsnyje aptariamas mokslininkės - paskirtosios lyderės - socialinis fenomenas įgyvendinant švietimo reformą. XX a. paskutinio - XXI a. pirmojo dešimtmečių Lietuvos švietimo reforma, vykdoma ugdymo paradigmos kaitos pagrindu valstybės ideologinės paradigmos virsmo kontekste, traktuojama kaip iššūkis paskirtiesiems švietimo lyderiams. Tokiu skirtingų švietimo valdymo lygmenų ir institucijų bei jų struktūrinių padalinių lyderiu tam tikrais reformos laikotarpiais buvo edukologijos mokslininkė habilituota daktarė profesorė Marijona Barkauskaitė. Straipsnyje nagrinėjami du paskirtosios lyderės veiklos laikotarpiai - Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos ir Lietuvos švietimo viceministrės. Tai atvejo tyrimo rūšis taikant kokybinio empirinio tyrimo strategiją, duomenų rinkimui taikomi kokybinio tyrimo metodai: mokslinės literatūros, švietimo reformos dokumentų analizė, giluminis interviu, ekspertų apklausa.