Mokytojo profesija sudėtinga, mokytojo darbas nuolat kelia įtampą, todėl gebėjimas efektyviai įveikti kliūtis gali būti svarbus apsauginis profesinio streso ar ankstyvojo pasitraukimo iš profesijos veiksnys. Tyrimo tikslas – ištirti įveikos strategijas, kurias naudoja būsimieji ir jau dirbantys mokytojai, daugiausia dėmesio skiriant įveikos strategijų skirtumams karjeros lygmenimis, įveikos strategijų skirtumams tarp pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojų ir įveikos strategijoms, susijusioms su psichologinės būklės kintamaisiais. Įveikos strategijos buvo vertinamos naudojant streso įveikos tipo klausimyną ir Bochumo profesinės asmenybės charakteristikų aprašą, kuris skirtas nustatyti psichologinės būklės ir įveikos strategijų ryšį. Remiantis rezultatais, galima matyti, kad mokytojai savęs kaltinimą naudoja rečiau, o dažniau naudojamas aktyvus vengimas, pozityvus savęs tyrinėjimas, situacijos kontrolė ar atitraukimas nuo situacijos. Nustatyta, kad pradinių klasių mokytojai dažniau naudojasi dėmesio atitraukimo nuo situacijos, reakcijos kontrolės ir aktyvaus vengimo priemonėmis nei mokytojai, dirbantys vidurinėse mokyklose. Koreliacijos tarp įveikos strategijų ir psichologinės būklės kintamųjų rodo neigiamą ryšį su neigiamomis strategijomis. Taigi, supratimas apie įveikos strategijas mokytojo profesijoje padeda mokytojams mokyti būsimuosius mokytojus kovoti su mokymo metu pasireiškiančiu stresu ir kartu išplėsti savo įveikos strategijų turimus gebėjimus.