Straipsnyje siekiama atkreipti dėmesį į problemas, kurios būdingos kairiarankiams individams, pradedant nuo požiūrio į juos kaip skirtingus ar netgi blogus iki bandymų tiesiogiai ar švelniomis užuominomis pakeisti jų rankų tendencijas. Daugelyje užsienio autorių darbų apie kairiarankius nurodomas dešiniarankių pranašumas kairiarankių atžvilgiu. Mokymą naudotis dešine ranka palaikė jau nuo seno neigiamas požiūris, prietarai apie kairę ranką ir kairiarankystę. Tačiau tiek šalyse, kur požiūris į kairiarankystę tradicinis, tiek visuomenėse, kur nuo tradicinių pažiūrų pereinama prie liberalių, vis dar sunkiai suprantama, kaip įsitikinimai, viešoji nuomonė lemia rankų naudojimo praktiką. Kaip vaikai vienoje at kitoje visuomenėje priima šį požiūrį? Ar požiūrio kaita įvyksta anksčiau, kartu ar vėliau su elgesio pokyčiais? Kaip su kairiarankio, kuris prisitaiko prie dešiniarankės daugumos visuomenėje, savigarba arba Aš koncepcija? Kaip jaučiasi kairiarankis, kuris negali arba neprisitaiko prie didesnės dešiniarankių daugumos? Mokymosi procese kairiarankis vaikas yra taip pat diskriminuojamas. Mokytojai yra mokomi dirbti su neįgaliu mokiniu, integruoti protiškai atsilikusius vaikus į klases, praturtinti socialiai deprivuoto vaiko patyrimą, toleruoti kultūrinius ir religinius įvairių specialiųjų grupių vaikų požiūrius. Tačiau kairiarankiams vaikams neskiriamas papildomas dėmesys. Jiems yra liepiama prisitaikyti, pritapti prie dešiniarankių daugumos ir jei tai nepavyksta, jie paliekami susitvarkyti su tuo vieni arba jie yra ignoruojami.

Tyrimo tikslas - įvertinti kai kuriuos kairiarankystės fenomeno psichologinius- pedagoginius aspektus: išskirti sunkumus, su kuriais susiduria pedagogas, mokantis kairiaranki vaiką, ir pats kairiarankis vaikas, palyginti kairiarankystės keitimo praktikos ypatumus, pabandyti ištirti sąvokų “kairė” ir “dešinė” prasmę tarp pedagogų ir kairiarankių asmenų. Tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad požiūris į kairės rankos panaudojimą mokykloje ir visuomenėje liberalesnis negu anksčiau, nors kairiarankiams asmenims nepakankamai skiriama dėmesio ugdymo procese. Pedagogai ir kairiarankiai asmenys nevienodai vertina sąvokas “kairė" ir “dešinė '.

Straipsnyje pristatomi studentų akademinės motyvacijos, pasitenkinimo studijomis ir psichologinės gerovės pokyčiai vienerių metų laikotarpiu. Per metus akademinė motyvacija pablogėjo, o jos pokyčiai pasižymėjo labai dideliais individualiais skirtumais. Akademinės motyvacijos, pasitenkinimo studijomis ir psichologinės gerovės pokyčiai yra tarpusavyje susiję. Motyvacijos pokyčiai leidžia prognozuoti pasitenkinimą studijomis ir psichologinę gerovę, tačiau nėra susiję su akademiniais pasiekimais.