Kartografinė ir istoriografinė tradicijos rodo, kad graikų vietovardis Erythra Thalassa antikoje galėjo nurodyti keletą skirtingų vandens telkinių, tačiau šiuolaikiniuose veikaluose jis visada verčiamas kaip Raudonoji jūra. Šios straipsnio autorius, kognityvinės semantikos principus taikydamas istorinės geografijos tyrimams, siekia aptarti termino „erythros“ („raudonas“) žodyninę reikšmę ir rekonstruoti enciklopedinę (t. y. kognityvinę) reikšmę. Preliminari geografinių ir istoriografinių veikalų analizė patvirtina termino ryšį su keliais skirtingais denotatais. Skaitmeniniu būdu (Perseus įrankiais) sugeneruoti dažniniai sąrašai iš apytiksliai 50 graikų ir lotynų kalbų tekstynų nurodo, kad terminas buvo dažnai vartojamas sudarant vietovardžius ir beveik niekada nurodant spalvų. Taip pat paminėtina, kad terminas dažniausiai aptinkamas kolokacijose (angl. fixed collocations) su daiktavardžiu „thalassa“ („jūra“). Papildomi statistiniai duomenys iš Septuagintos ir graikų Naujojo Testamento nurodo biblinę tradiciją vartoti terminą iškirtinai pastoviuosiuose junginiuose (angl. fully-fixed collocations) su terminu „jūra“. Tyrimas parodė, kad specifinis raudonos spalvos atspalvis, kurį apibūdina žodis „erythros“, vartojamas nuo VII a. pr. m. e. įvairiuose vietovardžiuose nurodant, kad vieta yra „pietryčiuose“; taip kituose vietovardžiuose vartojamas terminas „leukos“ („baltas“), reiškiantis „šiaurės vakaruose“ (plg. etnonimą Leukosyroi). Remiantis lyginamąja chronologija ir diatopiniais reiškinio patvirtinimais, siūloma hipotezė, kad terminas „erythra“ yra suprantamas tik kaip vertinys, atspindintis skitų genčių spalvų kaip keturių pasaulio šalių sistemą.