Mūsų tyrimo tikslas – išanalizuoti postsovietinės politinės ir socialinės konfigūracijos sąlygotą naująjį mažumos ir daugumos santykių modelį kalbų politikos įgyvendinimo kontekste, panaudojant Gagaūzijos mažumos atvejo analizę. Taip pat siekiama išnagrinėti kalbų politikos įtaką socialinei sanglaudai šiame Moldovos autonominiame regione. Tyrime pateikti platesnės su Gagaūzijos mažuma susijusios studijos, apimančios kalbų vartojimo bei kalbinio ugdymo efektyvumo Moldovos Respublikoje analizę, rezultatai. Straipsnio autorės siekia, kad visuomenė daugiau sužinotų apie kalbų vartojimo bei kalbinio ugdymo situaciją Gagaūzijos autonomijoje, geriau suprastų Gagaūzijos gyventojų kalbinį pasirinkimą bei jų santykių su Moldovos dauguma sampratą. Pagrindiniai straipsnyje analizuojami klausimai: ar kalbų politika sustiprino ryšį tarp Moldovos etninės daugumos ir Gagaūzijos etninės mažumos, ar kalbų politika padarė teigiamą įtaką, siekiant socialinės sanglaudos ir vienijančios įvairovės principo? Tyrime badoma pateikti atsakymus į iškeltus klausimus: nagrinėjamas kalbų politikos taikymo efektyvumas, atsižvelgiant į suformuluotus tikslus. Tyrimas atskleidė Moldovos Respublikos sociolingvistinio paveikslo kompleksiškumą, parodė, jog Gagaūzijos autonominiame regione vartojamų gagaūzų, rusų bei moldavų / rumunų kalbų funkcinio pasiskirstymo bei kalbinio pasirinkimo klausimai vis dar išlieka probleminiai.