Tyrimo tikslas – įvertinti priešmokyklinio amžiaus vaikų šeimų fizinio aktyvumo skatinimo (ŠFAS) programos veiksmingumą ir atskleisti olimpinio ugdymo galimybes Klaipėdos miesto ikimokyklinėse įstaigose. Tyrime naudoti šie metodai: ŠFAS kvazieksperimentas, anketinė tėvų ir pedagogų apklausa, grupiniai pokalbiai su vaikais. Tyrimo duomenų analizei atlikti taikyti turinio analizės (content analysis) ir aprašomosios statistikos metodai. Tris mėnesius trukusiame kvazieksperimente savanoriškai dalyvavo 17 Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų pedagogų ir 278 penkerių–šešerių metų vaikų šeimos. Vaikai du kartus per savaitę dalyvavo kūno kultūros pratybose. Per savaitę buvo užduodami trys „namų darbai“ (fiziniai pratimai, užduotys, žaidimai), kuriuos vaikai prašydavo kartu atlikti savo tėvus ar kitus šeimos narius. Į ŠFAS programos turinį buvo integruoti olimpinio ugdymo elementai. Kiekvienoje įstaigoje kvazieksperimento metu vyko šeimos fizinio aktyvumo (FA) skatinimo renginiai, jo pabaigoje – bendra visų dalyvavusių šeimų sveikatingumo šventė ir Klaipėdos miesto 5–6 metų vaikų šeimų olimpiada. Tyrimo rezultatai rodo, kad prieš ŠFAS kvazieksperimentą beveik pusė tėvų dirbo protinį darbą, sistemingai sportavo tik dešimtadalis. Didžioji dauguma vaikų buvo fiziškai aktyvūs, trečdalis lankė sporto arba šokių būrelius ir dažnai prašydavo šeimos narių kartu sportuoti. ŠFAS kvazieksperimento metu dauguma vaikų mėgo kūno kultūros pratybas ir noriai pasakodavo savo šeimos nariams apie jų turinį. Motina arba tėvas kartu su vaiku dažniausiai sportuodavo nesistemingai, tačiau gana dažnai (1–3 kartus per savaitę). Pagrindinė tėvų nesportavimo su vaiku priežastis tiek prieš kvazieksperimentą, tiek jo metu – laiko stoka. Ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje sistemingai fiziškai ugdomiems vaikams patiko būti šeimos FA skatintojais. Jie dažnai tėvų prašydavo darželyje išmoktus žaidimus ar pratimus atlikti namie kartu su jais, gebėdavo pedagogui aiškiai atskleisti FA šeimoje situacijas, tačiau ne visada buvo pajėgūs įveikti tėvų nenorą kartu sportuoti namuose. Nors didžioji dauguma tėvų teigiamai įvertino vaikų fizinį ugdymą darželyje, daugiau kaip keturi penktadaliai nepadėjo pedagogams organizuoti sveikatingumo ir sporto renginių. Įgyvendinant ŠFAS kvazieksperimentą pedagogai ir vaikiai gebėjo bendradarbiauti aktyviau negu tėvai. Pedagogų anketinės apklausos rezultatai rodo, kad olimpinio ugdymo elementai gali būti tinkamai integruoti į priešmokyklinio amžiaus vaikų FA ugdymo programas. Svarbūs ikimokyklinėje įstaigoje olimpinį ugdymą skatinantys veiksniai yra pedagogų domėjimasis olimpiniu ugdymu, bendradarbiavimo įgūdžių ir savanoriškos pedagoginės veiklos plėtojimas įstaigoje ir tarpinstituciniu lygmeniu, organizacinės patirties didėjimas, bendros veiklos prasmingumo suvokimas ir patiriamas pasitenkinimas organizuota veikla. Silpnoji ugdymo grandis – nepakankamas tėvų aktyvumas ir bendradarbiavimas, kūno kultūros pedagogų abejonės dėl kitų ikimokyklinės įstaigos pedagogų noro bendradarbiauti, nežinomos ir papildomos veiklos baimė.

The project of Olympic education program in Lithuania was started to be implemented at schools of general education with the initial intention of Olympic education aimed at pupils. Olympic education program for children and youth at schools of Lithuania commenced its activities in 2002 upon signing the agreement among the Lithuanian National Olympic Committee, Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania and Lithuanian Olympic Academy (2005–06–09, Nr. SVT-568). In 2005, the project was extended until 2010, later on until 2015. Teachers of preschool educational institutions later on (in year of 2006) voluntarily joined the Olympic education project. They developed individual Olympic education programs, acquired knowledge and practical skills. The Olympic education program for preschool children is not yet developed. Research aim was to analyze and assess experience in developing and implementing Olympic education programs (OEP) at preschool educational institutions of Lithuania as well as to reveal developmental and improvement potential. The research uses analysis of all individual programs (23) prepared by the preschool educational institutions, participating in the Olympic education project of Lithuania. The research sample comprised 21 teachers having filled out distributed questionnaires. Quantitative and qualitative research methods were applied in the analysis of obtained research results. SPSS Statistics 19.0 software package was used for the analysis of collected quantitative data. Statistical significance of differences was identified using the χ2 (chi square) test. The difference is statistically significant at p<0,05. Analysis of results revealed that each institution in the developmental process of the OEP program followed respective documents, literature sources, model samples of other programs, consulted specialists and other teachers. Development of individual OEP was facilitated by the description of procedures for school recognition as members of the project “Olympic Education of Children and Youth”. The program was designed for all types of Lithuanian educational institutions, due to which content of the program was not sufficiently clear and specific. Teachers admitted that development of the OEP program itself was not complicated, however, they had a shortage of literature pertaining to Olympic education and education of preschool children; it was rather difficult to anticipate human resources, agree on the assessment system and to specifically plan activities, which require financial resources. The majority of teachers agreed that sport facilities of the nstitution are suitable for implementation of OEP; however, condition of half of the outdoor sport fields is poor. Two thirds of teachers rated their experience in Olympic education as successful and believed having a sufficiently clear assessment system. Positive attributes in relation to Olympic education of preschool children have emerged: participation of preschool institution’s community alongside with the partners in activities of Olympic education has increased significantly, integration of children’s educational activities, diverse and entertaining methods and forms of education are employed, and attempts are made to ensure dispersion and continuity of OEP activities. However, the content of Olympic education is way too extensive, and there are no clear structure of content. Teachers of preschool educational institutions, attending the Olympic education project, are active and inquisitive. They wish for the general Olympic education program for preschool age children of Lithuania to be developed, have particular proposals on how to improve OEP and seek to share their experience at a cross-institutional level.