Nuolat tobulėjanti XXI a. švietimo sistema reikalauja diegti inovatyvias mokymo metodikas, apimančias į naujausias technologijas nukreiptus metodus, galinčius vietoje tradicinių pamokų vedimo būdų, kuriems būdinga, kad mokytojas yra svarbiausias žinių šaltinis, perteikti naują sampratą, pagal kurią mokytojas laikomas pagalbininku ir vedliu informacijos pasaulyje. Atlikta daugybė tyrimų, susijusių su atvirkštiniu mokymusi, tačiau mokslinių straipsnių, kuriuose pateikiama turinio analizė, negausu, – tai rodo, kad trūksta turinio analize pagrįstų darbų apie atvirkštinę klasę ugdymo procese. Taigi, norint užpildyti šią spragą, būtina atlikti turinio analizę. Savo ruožtu šio straipsnio tikslas buvo nustatyti platinamų dokumentų svarbą ir įtaką atvirkštinio mokymosi modeliui (angl. Flipped Learning Model, FLM) ugdymo srityje. Tyrimas buvo atliktas renkant duomenis iš duomenų bazės SCOPUS su reikšminiais žodžiais „Flipped Classroom in Education“ (atvirkštinė klasė ugdymo srityje) dešimties metų laikotarpiu (2011–2020 m.). Visi SCOPUS sistemoje paskelbti moksliniai tyrimai buvo statistiškai analizuojami ir nagrinėjami pagal publikavimo metus, teminę sritį, dokumento tipą, šalį (teritoriją), kalbas, išteklių tipą, tyrimų pobūdį ir tyrimo metodus. Nustatyta, kad nuo 2011 iki 2020 m. labai padaugėjo publikacijų, susijusių su FLM ugdymo srityje. Šio tyrimo rezultatai taip pat pabrėžė FLM svarbą ugdymo srityje, ypač mokant tų dalykų, kuriems perprasti reikalingi kognityviniai įgūdžiai, pavyzdžiui, socialinių mokslų, medicinos ir informatikos srityse.