Kartais manoma, kad tautinių mažumų bendruomenėms vertėtų atsisakyti savo paveldo kalbos vardan nacionalinių ir tarptautinių kalbų kodų vartojimo bei socialinės ir ekonominės pažangos. Kita vertus, esama ir priešingų nuomonių, teigiančių, jog būtina išsaugoti kalbinę įvairovę bei skirtingus kolektyvinius identitetus. Šiame straipsnyje „darnos“ sąvoka kildinama iš požiūrio, kad ekonomikos pažanga turi būti plėtojama atsižvelgiant į natūraliosios aplinkos vystymąsi bei jį integruojant. Taip apibrėžta „darna“ leidžia pagrįsti „kalbinės darnos“ sąvoką, akcentuojant, kad dominuojančių kalbų plėtra tinkamai neatsižvelgiant į kalbinės įvairovės puoselėjimą gali turėti tokių pat neigiamų socialinių ir kultūrinių pasekmių kaip ir aplinkai kenksminga ekonomikos plėtra. Straipsnio autorius pabrėžia būtinybę politikos formuotojams, institucijoms, kalbinės daugumos bei kalbinių mažumų atstovams prisiimti sociolingvistinės įvairovės išsaugojimo atsakomybę bei numatyti prioritetinius žingsnius, užtikrinančius kalbinę darną.