Straipsnyje nagrinėjama, kaip kalba formuoja jėzuito, filosofo Pierre Teilhard de Chardin evoliucijos teorijos pamatus. Aptariama knygoje „Žmogaus fenomenas“ pristatyta teorija bei svarbiausios jos sąvokos. Išryškinami sunkumai, su kuriais susiduria autorius, siekdamas įtikinamai aprašyti pasaulio vystymosi idėją. Parodoma, kad pati kalba „priešinasi“ tam, ką nori pasakyti Teilhard de Chardin ir primeta savo metafiziką.