Problema. Mentalizacija – tai savo ir kitų žmonių elgesio supratimas atsižvelgiant į jų vidines psichikos būsenas (Allen ir kt., 2008). Keliama prielaida, kad mentalizacijos sunkumai siejasi su psichopatologija. Pradedama domėtis elgesio problemų turinčių vaikų (Sharp, 2008; Ha ir kt., 2011) ir suaugusiųjų mentalizacijos ypatumais (Bateman, Fonagy, 2008), siekiant atskleisti galimas mentalizacijos sunkumų ir tarpasmeninių problemų sąsajas, nustatyti pagrindinius elgesio sunkumų turinčių asmenų mentalizacijos ypatumus ir tuo remiantis pagrįstai organizuoti intervencijas. Vis dėlto tyrimų, atskleidžiančių, kokiais mentalizacijos ypatumais pasižymi paaugliai, turintys elgesio sunkumų, trūksta. Šio darbo tikslas – atskleisti paauglių, turinčių elgesio sunkumų, mentalizacijos ypatumus. Metodai. Tyrime dalyvavo 40 socializacijos centruose ugdomų paauglių ir 45 paaugliai, lankantys vidurines mokyklas. Remiantis auklėtojų ir tėvų pateikta informacija, taikant ASEBA grupės klausimynus (Achenbach ir Rescorla, 2001), atrinkti 36 paaugliai, pasižymintys elgesio sunkumais, ir 40 paauglių, neturinčių elgesio sunkumų. Norint suprasti, kokie mentalizacijos ypatumai būdingi paaugliams, turintiems elgesio sunkumų, specialiai šiam tyrimui sukurtas metodas – situacinės istorijos (SI), leidžiantis vertinti, kaip paaugliai aiškina kitų žmonių elgesį. Tyrime taip pat naudotas Minčių skaitymo iš akių testas (Baron-Cohen ir kt., 2001), vertinantis kito žmogaus vidinių būsenų atpažinimą iš akių srities. Rezultatai ir išvados. Tyrimo rezultatai rodo, kad turinčių elgesio sunkumų paauglių į kitus žmones nukreipta mentalizacija yra prastesnė nei paauglių, neturinčių elgesio sunkumų. Aiškindami kito žmogaus elgesį šie paaugliai prasčiau identifikuoja jo patiriamą emociją ir elgesio intenciją ir prasčiau atpažįsta vidines kito žmogaus būsenas. Kartu nustatyta, kad tie elgesio sunkumų turintys paaugliai, kurie geba tiksliau paaiškinti kito žmogaus elgesio priežastis, tiksliau atpažįsta ir kito žmogaus vidinę būseną.