Straipsnyje atlikta jaunų žmonių poreikio mokytis aukštosiose mokyklose formavimosi prielaidų kompleksinė analizė. Tam buvo naudojami sociologinių tyrimų metodai. Pateikti Vilniaus pedagoginio ir Gedimino technikos universitetų studentų apklausos rezultatai. Jų pagrindu išanalizuoti studentų motyvai studijuoti aukštosiose mokyklose, pateikta jų nuomonė apie mokymąsi, bei aptarti studentų lūkesčiai pabaigus studijas. Mokymasis išanalizuotas kaip vertybė. Nustatyta, kaip priklauso žmonių požiūris į mokymąsi nuo asmenybės tikslų ir vertybinės sistemos prioritetų pasirinkimo

Straipsnyje nagrinėjami paauglių sociali zacijos procesą lemiantys veiksniai: savęs jsivertinimas, santykiai su bendraamžiais, mokytojais, tėvais, aptariamos jų vertybės, svarbiausios problemos ir kt. Pedagoginio eksperimento metu siekta tobulinti paauglių sociali- zacijos procesą.

Straipsnyje aptariamas sovietmečiu daugelio žmonių sąmonėje įsigalėjęs požiūris, kad dvasingumas yra religijos ir idealizmo reliktas, yra mums svetimas. Jo pasekmė yra destruktyvi žmonių, ypač jaunimo, vertybinė orientacija:pragmatizmas (beatodairiškas naudos siekimas), hedonizmas (malonumų vaikymasis), konformizmas (prisitaikėliškumas). Atgavus nepriklausomybę (1990 m.) Lietuvos edukologai, kitų mokslų atstovai didelį dėmesį skyrė dvasingumo ugdymo problemoms, parašė fundamentalių darbų, kuriuose išryškino konceptualiuosius dvasingumo dalykus. Straipsnyje apibendrinti empirinio tyrimo rezultatai, liudijantys apie nepakankamas studentų dvasinio tobulėjimo galimybes universitetuose.