Straipsnyje nagrinėjama moksleivių motyvacijos problema. Remiantis pasaulio mokslininkų teiginiais, Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, praktiniais pastebėjimais pedagoginėje veikloje, analizuojamos mokymosi motyvaciją slopinančios priežastys ir galimybės moksleivių motyvacijai stiprinti. Tyrimui naudotos įvairios metodikos: anketos, interviu, pokalbis, stebėjimas, dokumentų analizė. Tyrimas - longitudinis. Tyrimo duomenys rodo, kad motyvacijos stiprinimas yra svarbiausias veiksnys kokybiškam, prasmingam, saugiam mokymuisi, savijautai ir ryšiui su mokykla.

Straipsnyje išanalizuoti veiksniai, įtakojantys pagyvenusių žmonių nuomonę apie mokymąsi vyresniame amžiuje. Aptartas ryšys tarp savo sveikatos vertinimo ir vyresnio asmens poreikių mokytis vėlyvaisiais gyvenimo metais. Aprašytas vyresnio ir senyvo amžiaus žmonių požiūris į mokymosi turinį. Išnagrinėti vyresnio ir senyvo amžiaus žmonių praktiniai mokymosi poreikiai Trečiojo Amžiaus Universiteto (toliau - TAU) pavyzdžiu

Šiame straipsnyje aptariama dvasinių mokslų specifika, juos išskyrusių ir jų reikšmę įvertinusių filosofų — G. Hėgelio, W Dilthėjaus, W. Wil- denbrando, F. D. Schleiermacherio, N. H. Gadame- rio, J. Ritterio - pozicijos. Apibūdinamos kai kurių lietuvių edukologų pateiktos dvasingumo apibrėžtys. Laikantis nuostatų, kad žmogus yra dvasinės prigimties, empirinio tyrimo duomenų pagrindu pateikiama Lietuvos universitetų studentų dvasinių poreikių raiškos charakteristika.