Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintys mokiniai priklauso didelės rizikos grupei, kuriai įgijus pagrindinį arba profesinį išsilavinimą gresia patirti socialinę atskirti, tapti ilgalaikiais bedarbiais ir atsidurti žemiau skurdo ribos. Užtikrinti neįgaliųjų sėkmingą integraciją į darbo rinką ir platesnį socialinį dalyvavimą visuomeninėje veikloje galėtų padėti gerai apgalvota socialinė politika ir ikiprofesinis rengimas mokyklose, nukreiptas j SUP turinčių mokinių bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų ugdymą. Remiantis šalies ir užsienio autorių darbais bei praktinės patirties refleksija, vienas iš pa grindinių ikiprofesinio rengimo principų — darbdavių įtraukimas į SUP turinčių mokinių ikiprofesinio rengimo procesą. Siame straipsnyje analizuojamas darbdavių požiūris į SUP turinčių mokinių dalyvavimą ikiprofesinio rengimo procese. Tyrimo respondentų požiūriu, SUP turinčių mokinių ikiprofesinis rengimas mokyklose yra vykdomas, tačiau yra nepakankamas. Darbdavių įtraukimas į ikiprofesinio rengimo procesą yra naujas iššūkis tiek mokykloms, tiek patiems darbdaviams, todėl tyrimo metu išryškėjo nuostatų ir stereotipų vaidmuo sudarant galimybes SUP turinčių mokiniams atlikti praktinių gebėjimų išbandymą įmonėse. Darbdaviai, niekada neturėję neįgalių darbuotojų, nepasitiki žmonėmis su negalia dėl trūkstamos informacijos apie jų sugebėjimus. Darbdaviai, turėję bent vieną darbo patirtį su neįgaliais darbuotojais, daug palankiau vertina galimybę įdarbinti SUP turinčius mokinius ir sudaryti jiems sąlygas tobulinti specialiuosius gebėjimus įmonėse.