Vytautas Magnus University Research Management System (VDU CRIS)





3. Mokslo žurnalai / Research Journals

Permanent URI for this communityhttps://hdl.handle.net/20.500.12259/261291

Browse

Search Results

Now showing1 - 1 of 1
  • Item type:Publication,
    Étude typologique sur les catégories grammaticales du pronom français et lituanien
    [Prancūzų ir lietuvių kalbų įvardžio gramatinių kategorijų tipologinė analizė]
    research article[2011][S4][H004][10]
    ;
    Kalba ir kontekstai / Language in different contexts, 2011, vol. 4, no. 1, p. 11-20

    Vieni kalbininkai (A. Hamon, 1991) teigia, kad įvardžiai pakeičia daiktavardį, kiti (M. Grevisse, M. Riegel, J. Pellat, 1994) mano, kad patys įvardžiai gali turėti daiktiškumo reikšmę. Anot A. Paulauskienės (2006), įvardžiai - gramatiniai rodomieji ženklai. Atlikus platesnę analizę, galima teigti, kad įvardis - sunkiai apibrėžiama kalbos dalis. Žodis „įvardis" reiškia bet kurį žodį, kuris gali pakeisti daiktavardį {pro - vietoje...), tai žodis, vartojamas vardo vietoje. Prancūzų kalbos gramatikoje įvardis - kaitomas tarnybinis žodis, kurio pagrindinis vaidmuo - pakeisti kokį nors, lingvistinį ar ne, elementą. Tačiau kai kurie įvardžiai nepakeičia jokio žodžio, jie reiškia tiesiogiai. Ir lietuvių, ir prancūzų kalbų įvardžiai turi tris bendras gramatines kategorijas: asmens, giminės ir skaičiaus. Ketvirtoji (linksnio kategorija) būdinga lietuvių kalbai, o prancūzų kalboje ji tik dalinai išreikšta. Asmeniniai, santykiniai ir klausiamieji įvardžiai turi 5 linksnius: vardininką, kilmininką, naudininką, galininką ir vietininką. Kiti prancūzų kalbos įvardžiai nelinksniuojami.

      70