Kontekstinė duomenų apgaubties analizė leidžia stratifikuoti stebėjimus atsižvelgiant į jų gamybinę aplinką ir efektyvumą. Toks klasifikavimas yra naudingas nustatant realesnius produkty-vumo ir efektyvumo didinimo tikslus bei rekomendacijas. Tyrimo tikslas – nustatyti ir kiekybiškai įvertinti efektyvumo lygio skirtumus Lietuvos ūkininkų ūkiuose. Efektyvumo skirtumai vertinti pat-rauklumo ir progreso rodiklių atžvilgiu. Augalininkystės ūkiai buvo sugrupuoti į devynias stratas (efektyvumo lygmenis), gyvulininkystės ūkiai – į penkias, o mišrūs ūkiai – į šešias. Taigi augalinin-kystės ūkiai buvo labiausiai heterogeniški efektyvumo atžvilgiu. Mišriuose ūkiuose buvo pastebėta strata, pasižyminti aukšta progreso rodiklio reikšme. Šiai ūkių grupei būtų ypač sudėtinga pasiekti aukštesnį produktyvumo ir efektyvumo lygmenį. Tyrimo rezultatai rodo, kad numatant žemės ūkio paramos priemones, tikslinga atsižvelgti į atskirų ūkininkavimo tipų ir jiems priklausančių ūkių grupių potencialias efektyvumo didinimo galimybes.

Along with firm-specific technical inefficiency, sector-specific structural inefficiency might induce losses in productivity. This paper therefore aims to identify the trends in structural efficiency in Lithuanian family farms. Specifically, the four farming types are considered, namely cereal farming, field cropping, dairying, and mixed farming. Farm-level data from Farm Accountancy Data Network are used for the analysis. The research period spans over the years 2004–2011. The trends in technical and scale efficiency are presented. Furthermore, the prevailing returns to scale are discussed thus offering insights into the most productive scale size and deviations from it in Lithuanian family farms. Finally, the dynamics in structural efficiency are discussed. The results indicate that the aggregate output of certain farming types could be augmented by some 20–25% due to reallocation of inputs among farms. Anyway, technical inefficiency remains the major driver of structural inefficiency.

Minimaliojo darbo užmokesčio (MDU) reguliavimas yra svarbus valstybės ekonominės ir socialinės politikos gyvendinimo instrumentas. Jo taikymo veiksmingumą lemia teisinių nuostatų atitikimas socialinei-ekonominei sanklodai. Šio tyrimo tikslas – taikant dauginę atitikties analizę, nustatyti MDU ir makroekonominių rodiklių kaitos dėsningumus Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse. Tyrimo uždaviniai: 1) apibūdinti teorinius MDU reguliavimo aspektus ir jų įgyvendinimą ES valstybėse narėse; 2) parengti dauginės atitikties analizės modelį sąsajų tarp MDU ir makroekonominių rodiklių atskleidimui; 3) nustatyti ryšius tarp MDU ir makroekonominių rodiklių ES valstybėse narėse. Tyrimas apima 2007–2013 m. laikotarpį, taigi nagrinėjami tiek recesijos, tiek ekonominio augimo periodai. Taikant dauginę atitikties analizę nustatyta, kad minimaliojo darbo užmokesčio lygis Europos Sąjungos valstybėse yra tiesiogiai susijęs su jų makroekonominiais rodikliais. Stabilūs ryšiai tarp rodiklių rodo, kad minimaliojo darbo užmokesčio reguliavimas turi būti atliekamas kompleksiškai vertinant bendrąją ekonomikos situaciją. Priešingu atveju, gali būti susiduriama su padidėjusiu nedarbo lygiu.

Lithuanian family farms are subject to both production and investment support under the Common Agricultural Policy. As a result, there have been structural changes in the sector. Therefore, it is important to analyse farm performance from an adjustment cost perspective. The dynamic efficiency measures encompass multi-temporal cost minimisation. This paper addresses the following problem: what are the key trends in dynamic efficiency and what are the implications thereof on further development of cereal farming in Lithuania? The present paper aims to identify the prospective paths for development of Lithuanian cereal farms by analysing their dynamic efficiency. Data Envelopment Analysis is applied to calculate technical efficiency scores under different assumptions regarding returns to scale. The results indicate pure technical inefficiency remained as the main source of the overall technical inefficiency with scale inefficiency increasing throughout 2004–2014. A more detailed analysis showed that it was smaller farms that suffered from losses in the pure technical efficiency to the highest extent. The exit of the smaller cereal and oilseed farms, therefore, has likely contributed to the decreasing technical inefficiency, yet it has dampened scale efficiency.

The literature suggests different approaches towards modelling of the environmental impact caused by the production processes. The present paper attempts to establish a framework for multicriteria comparison of agricultural sectors of the European Union Member States and identify the performance gaps in terms of energy-related carbon dioxide emission. The research relies on the two approaches, viz. the by-production approach and the multi-criteria decision making approach. The environmental performance indicators were evaluated in regards to the desirable output (gross value added), inputs, and the undesirable output (carbon dioxide emission). The results indicate that Slovakia, Estonia, Lithuania, and Hungary should attempt to improve their carbon factors by implementing cleaner energy technologies. The combinations of by-production sub-indices suggest that productivity gains are more important for Sweden, Belgium, Poland, and France. Czech Republic, Latvia, and Finland are specific with low performance in terms of both the intended production and the undesirable output. The MCDM approach identified similar trends in performance as suggested by country ranking and correlation analysis.