Tikslingai parinkti ir taikyti konkrečias gynybos sistemas, jų variantus galima tik turint objektyvius įvairių gynybos sistemų veiksmingumo (puolimo rezultatyvumo, metimų tikslumo ir priklausymo nuo taikomų gynybos sistemų) duomenis (Smith,1981; Domhoff ir kt., 1989; Dobry, Velensky, 1988; Stonkus, 1998, 2000; ir kt).Ypač tai svarbu tapo dabar, dar kartą padarius esminių krepšinio žaidimo taisyklių pakeitimų (24 ir 8 sekundžių taisyklės, 4 komandinės pražangos ir kt.). Mūsų darbo tikslas buvo išanalizuoti Eurolygos ir Suprolygos komandų taikomas gynybos sistemas. Specialiuose protokoluose buvo registruojami šie duomenys: taikomos gynybos sistemos, rezultato kitimas, varžovų metimų veiksmingumas ir kt. Buvo stebėta 40 Eurolygos ir Suprolygos rungtynių. Išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo, jog didelio meistriškumo vyrų krepšinio komandų žaidime vyrauja asmeninė gynybos sistema: taip ginamasi vidutiniškai po 14,6 min., arba 73% viso gynybos per vienas rungtynes laiko. Aikštės gynyba taikoma vidutiniškai po 4,4 min. (22%), zoninis spaudimas-po 1 min. (5%) viso gynybos laiko. [...]

When muscle is allowed to shorten during an active contraction, the maximum force that redevelops after shortening is smaller than the isometric force at the same muscle length without prior shortening. This phenomenon is referred to as force depression (FD) following shortening contractions. The purpose of this study was to investigate the effects of muscle fatigue on shortening-induced FD in electrically activated human quadriceps muscle. Healthy untrained men (n=8) performed isometric reference contractions (ISOM) and isometric–concentric–isometric (ICI) contractions, using maximal electrical stimulation. FD was assessed by comparing the steady-state isometric forces produced following active muscle shortening with the purely isometric reference forces obtained at the corresponding muscle length. In order to test for effects of fatigue on FD stretch-shortening cycle exercise (SSC) was carried out consisting of 100 drop jumps performed from 0.5 m with counter-movement to 90° in the knee with immediate maximal rebound, with 30 s interval between the jumps. Besides, muscle soreness as well as CK activity up to 168 h after SSC exercise was determined. SSC exercise induced very intense muscle pain, the CK activity in the blood within 72 h after SSC exercise had increased approximately up to 1350 U/L-1 (p<0.05, as compared to the pre-exercise value). Thus, muscle damage (as judged from indirect indicators) was severe. Although FD was observed in all subjects in fresh and fatigued muscle it was significantly reduced only at 10 min following SSC exercise (p<0.05) and later in recovery there were no changes in FD comparing to pre-exercise values. The detailed mechanisms underlying FD are still debated. This study adds the result that, the relative amount of FD does not appear to be affected by the force level in fatigued muscle. Therefore, it was concluded that in unfatigued and fatigued muscle FD was similar in electrically activated human quadriceps muscle. Much research will have to be performed before we understand how FD influences everyday life.

Atliktas 10–17 metų (keturių amžiaus tarpsnių) jaunųjų krepšininkų parengtumo tyrimas yra svarbus tiek krepšinio teorijai, tiek praktikai, nes sisteminių, platų jaunųjų krepšininkų amžiaus tarpsnį apimančių fizinio ir techninio parengtumo kaitos tyrimų nėra. Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti krepšininkų fizinio ir techninio parengtumo rodiklių kaitą, jos kryptingumą amžiaus aspektu. Tiriamąją imtį sudarė 341 jaunasis 10–17 metų amžiaus A. Sabonio krepšinio mokyklos krepšininkas (10 m. n=56; 11 m. n=49; 12 m. n=44; 13 m. n=43; 14 m. n=37; 15 m. n=47; 16 m. n=36; 17 m. n=29). Tyrimui atrinkti geriausi žaidėjai, kurie dalyvauja Lietuvos moksleivių krepšinio lygos varžybose. Testavimas atliktas 2007 m. sausio mėnesį, varžybų laikotarpiu. Tirtų įvairaus amžiaus krepšininkų greitumo jėgos (šuoliavimo aukštyn) ir greitumo (20 m bėgimo) testų rodikliai atitiko gero arba labai gero parengtumo lygio rodiklius ir buvo geresni už kitų šalių autorių gautus analogiškų testų rodiklius. Techninio parengtumo (judesių greitumo ir stabilumo) testo rodikliai taip pat atitiko gerą arba labai gerą parengtumą. Metimų į krepšį ir baudos metimų testų rodikliai atitiko vidutinį parengtumo lygį. Tirtų įvairaus amžiaus krepšininkų greitumo jėgos ir greitumo testų rodikliai su amžiumi nuosekliai gerėjo: 57 % greitumo jėgos ir 71 % greitumo testų rodiklių prieaugis buvo statistiškai reikšmingas (p < 0,05). Techninio parengtumo rodikliai kito nenuosekliai: tik 28 % judesių tikslumo ir pastovumo bei 42 % baudos metimų ir metimų į krepšį testų rodiklių prieaugis buvo reikšmingas (p < 0,05). Techninio parengtumo testų rodiklių prieaugis pastebimai sulėtėjo pradedant 15‑aisiais žaidėjų amžiaus metais.