The aim of this article is to inquire the Witnessing of Faith not on its main aspect of the form of Revelation, but as the event, that challenges the human person, so on the Witnessing as indispensable motive of faith. The article indicates the origin, the qualities and the importance of the witnessing in today's context. The article is based on the experience of different persons and communities, indicating also the most important insights of the Magisterium of the Church and theology.

Straipsnio tikslas – gilintis į Dievo Motinos Marijos slėpinį Kūrėjo ir kūrinio dialogo perspektyvoje. Pamatinė straipsnio gija yra Marijos dalyvavimas išganymo slėpinyje per tikėjimą. Posusirinkiminėje katalikų teologijoje yra išryškinama mariologijos biblinė vertė; ši vertė ypač išryškėja Marijos kaip „Siono dukros“ teologijoje, išreiškiančioje sandoros tarp Dievo ir savosios tautos slėpinį. Sandora yra Šventojo Rašto centre. Marija atstovauja būtent Dievo tautai; ji taria „taip“ savajam Dievui ir todėl tampa išliekančiu pavyzdžiu visai Bažnyčiai. Įdomi ir tarpreliginio dialogo dimensija, įžvelgiama autentiškoje mariologijoje. Remiamasi žymių katalikų teologų – I. de la Potterie’io, H H . de Lubaco, J. Ratzingerio, H H . U. von Balthasaro, K. Rahnerio ir kt. mariologinėmis įžvalgomis.