This article deals with Lithuanian Belarusians' position in relation to the transfer of Vilnius to Lithuania in Autumn 1939. For Belarusians, unlike other nations in the Vilnius region, the transfer of Vilnius to Lithuania did not mean a liberation from the Soviet occupation, but another division of ethnic Belarusian lands, or rather the separation of the former capital of culture from the reunited Belarusian lands that were separated since Peace Treaty of Riga 1921. The annexation of Vilnius completely changed the situation of the Belarusian minority in Lithuania, whose small community, consisting mainly of emigrants, had become the third largest ethnic minority in Lithuania with a rather serious social and political potential, which could be used by the Lithuanian government in resolving the Polish question in Lithuania.

Klaudijaus Dušausko-Duž asmenybė mažai žinoma tiek jo gimtinėje Baltarusijoje, tiek Kaune, kur praėjo didžiausia architekto gyvenimo dalis. Nors trumpus gyvenimo aprašymus galima rasti tiek lietuviškuose, tiek baltarusiškuose enciklopedinio pobūdžio leidiniuose, niekur neįmanoma užtikti visos K. Dušausko biografijos. Šio darbo tikslas – pristatyti skaitytojui svarbiausius K. Dušausko gyvenimo įvykius ir darbus, labiausiai atkreipiant dėmesį į epizodus, kurie susiję su Kauno miestu.

1918 m. kovo 25 d. buvo paskelbta Baltarusijos Liaudies Respublikos (BLR) nepriklausomybė. Nesugebėjus jos išlaikyti, Baltarusijos teritoriją užėmus sovietinės Rusijos ir Lenkijos kariuomenėms, didžioji baltarusių veikėjų dalis, siekianti nepriklausomybės, pasirinko politinės emigracijos kelią. Vienu svarbiausių ir labiausiai aktyvių centrų, be Prahos, Berlyno ir Rygos, kur savo veiklą sutelkė baltarusių emigracija, buvo laikinoji Lietuvos Respublikos sostinė – Kaunas.