Straipsnyje nagrinėjama Ukmergės miesto savivaldybės veikla ir pilietiškumo joje raiška 1879–1915 metais, kai galiojo carinėje Rusijoje liberaliausi savivaldos įstatymai. Tiriama, kokias sąlygas pilietiškumas turėjo reikštis savivaldos institucijose ir kokiomis konkrečiomis formomis jis pasireiškė. Tuo tikslu tiriama savivaldybių rinkėjų sudėtis, kiekis, pačių savivaldybės narių socialinės ir nacionalinės charakteristikos. Nagrinėjami savivaldybės veiklos prioritetai, finansinės jų realizavimo galimybės, carinės administracijos siekiai ir požiūris į savivaldybę.