Reformuojant mokyklą labai svarbu iškelti sveikatos prioritetą vertybių sistemoje, ugdyti su jos išsaugojimu ir stiprinimu susijusias vertybines nuostatas. Straipsnyje nagrinėjami mokinių sveikatos ugdymo aspektai, daug dėmesio skiriama sveikos gyvensenos ugdymui. Mokinių sveikatos ugdymas daugeliu atvejų susijęs su jo protinio darbingumo pedagoginiu reguliavimu, nervų sistemos tausojimu, reguliariu fiziniu aktyvumu. Mokinių fizinis ugdymas neatsiejama sveikos gyvensenos dalis, todėl straipsnyje nagrinėjamas mokinių fizinis aktyvumas, sveikata, bandoma atskleisti fizinio pasyvumo priežastis bei veiksnius, lemiančius protinio darbingumo kokybę.

Straipsnyje analizuojamas būsimų mokytojų fizinis aktyvumas, jų požiūris į fizinio ak tyvumo reikšmę sveikatai ir jų pačių fizinis aktyvumas. Tyrimu nustatyta, kad studentų požiūris į fizinį aktyvumą iš esmės yra teigiamas. Tiriamieji gerai suvokia fizinio aktyvumo svarbą sveikatai išsaugoti ir stiprinti, tačiau realiai gyvenime šiuo požiūriu nesivadovauja. Tiriant studentų sveikatos būklės įsi- vertinimo ir fizinio aktyvumo sąsajas nustatyta, kad fiziškai aktyvesni studentai savo sveikatos būklę vertino geriau. Akcentuojama, kad, daugumos studentų požiūriu, sveikata yra svarbiausia vertybė, tačiau jų gyvensenos tyrimų duomenys rodo, kad tarp deklaruojamo teigiamo požiūrio į būtinumą rūpintis savo sveikata ir rizikos veiksnių paplitimo yra didelis skirtumas. Studijų laikotarpiu pastebimas fizinio aktyvumo mažėjimas, didėjantis sergamumas ir nuovargis, emocinės ir fizinės problemos. Rekomenduojama ieškoti būdų sudaryti kuo palankesnes sąlygas busimųjų mokytojų laisvalaikio fizinio judrumo veiklai; taikyti įvairias nuolaidas už mokamas paslaugas, didinti fizinių aktyvumo formų įvairovę ir prieinamumą, nes baigę studijas ir dirbdami su vaikais, mokytojai savo pavyzdžiu gali prisidėti prie sveikatos stiprinimo ir palaikymo kompetencijų ugdymo(si).