Šiame nacionalinio kultūrinio atgimimo ir nepriklausomos demokratinės valstybės įtvirtinimo laikmetyje ypatinga vieta atitenka individo dvasinei dorovinei sferai. Dorovė — vienas šaltinių, įtakojančių šio progreso kryptį, intensyvumą, rezultatus. „Gyvenimas apskritai yra ne kas kita, kaip dorinis vyksmas, kuriuo realizuojamas objektyviais gėris. Visos jojo kovos yra už gėrį arba, prieš gėrį. Visi jojo įvykiai yra gėrio laimėjimai arba pralaimėjimai”

Siekiant bent iš dalies aptarti P. Maldeikio pedagoginį palikimą, šiame straipsnyje norėta atskleisti jo požiūrį: 1) į ugdymą JAV ir Vakarų Europoje; 2) į valią ir jos ugdymą; 3) į vaiko melą. Tokio pasirinkimo motyvai - šių pedagoginių idėjų atitikmuo autoriaus nagrinėtoms ugdymo kryptims ir jų naudingumas šiuolaikiniam pedagogui

Šiame straipsnyje palyginami kai kurie paauglių bei jaunuolių socializacijos ypatumai. Jie grindžiami socialinių bei dvasinių vertybių internalizacija, išryškinami tiriamųjų elgesio, kaip esminio vertybių internalizacijos lygmens, raiškos bruožai.

Svarbu vaidmenį individo ugdymo procese atlieka pedagogas. Kiekvienoje epochoje pedagogui keliami vis kiti uždaviniai. Pabrėžiama mokytojo įtaka dvasiniam asmenybės ugdymui arba mokytojo darbu laikomas tik dalyko dėstymas, lemiantis atitinkamą asmenybės mokslo žinių, mokėjimų bei įgūdžių lygį. Klausimai, vienaip ar kitaip susiję su mokytojų bendravimo kultūros kaita, tampa mokslinių diskusijų ir tyrimų objektu. Tyrimų, kuriuos atliekant nagrinėjami vertybiniai ir profesiniai mokytojų pokyčiai, daugiau atliekama ir Lietuvoje. Taip pat tyrinėjami mokinių tarpusavio santykiai, iš dalies – mokinių santykiai su mokytojais. Siekiant suintensyvinti šios srities tyrimus, šio straipsnio tyrimo tikslu pasirinkti paauglių ir vyresniųjų moksleivių santykių su mokytojais ypatumai ir juos lemiantys veiksniai. Tyrime išsikelti trys uždaviniai: pirma, palyginti VII–IX ir X–XI klasių mokinių ir mokytojų santykius; antra, išsiaiškinti veiksnius, galinčius turėti įtakos dabartinių moksleivių ir mokytojų santykiams; trečia, nustatyti šių santykių sąsajas su moksleivių dvasinių vertybių internalizacija. Tyrime naudoti metodai – M. Rokeach vertybinių orientacijų, nebaigtų sakinių metodai, požiūrių ir elgesio aprašai, B. Dodonovo emocinių išgyvenimų bei Fillipso mokyklinio nerimo testai, klausimynas emocinių išgyvenimų šaltiniams nustatyti ir kiti. Ištirta 980 VII, VIII, IX klasių mokinių ir 220 X–XI klasių mokinių iš įvairaus profilio (humanitarinio, realinio, katalikiškojo, meninio, sportinio, jaunimo) bendrojo lavinimo mokyklų.

Straipsnyje pagrindžiamas dvasingumo ugdymo aktualumas pasaulyje ir Lietuvoje. Taip pat atskleidžiamos ryškesnės vyresniųjų moksleivių, besimokančių bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose ir gimnazijose, dvasingumo raiškos ir kaitos tendencijos. Aptariami dorovinio auklėjimo, kaip prioritetinės dvasingumo ugdymo krypties, integraciniai ryšiai ir jų stiprinimo galimybės.

The present article discusses the issue of national identity under the circumstances of globalisation. We view globalisation as a double-sided phenomenon: as a positive phenomenon that opens wide perspectives for political, economic and cultural communication co-operation, and - as a negative phenomenon — that may cause threat to the identity of separate persons, commu-nities and cultures by weakening or even destroying that identity. The article also considers the possibility of viewing national identity from different perspectives. In terms of personal self-identification, national identity is most commonly treated as person’s existence and survival within the context of the same ethnical group , this existence being accompanied by the feeling of belonging to the nation and Motherland. In this case, it is necessary to establish the measure of value for one’s own nation against the background of other surrounding nations, as well as to clearly visualize the specific expectations for the future of the nation and one’s own further existence within the national context. In our study of senior school learners’ national identity, the starting point was the respondents’ attitudes towards one’s own national state and national security that underlies the freedom and independence of the nation as well as the recognition of the nation by others. The obtained results manifest a tendency in senior school learners’ attitudes towards lower evaluations of one’s own nation (in comparison with the data of attitudes obtained in 1998 and 2005), whereas the attitudes towards one’s own state show a tendency for a rise; the attitudes towards national security, in turn, remain on the same level and could be specified as not sufficiently favorable. The above data may signal the beginning of processes in the learners’ consciousness that might lead to separating the understanding of state from that of the nation and could hinder the future processes of preserving one’s national identity. For reasons of that kind, we consider the national values-based education in the present-day school of u tmost significance - as the kind of education that provides basis for inter-cultural education

Straipsnyje aktualizuojama ugdymo filosofijos reikšmė ugdymo mokslui. Kartu atkreipiamas dėmesys į prieštaringas šiuolaikinės ugdymo filosofijos traktuotes dabartinėje situacijoje, kurių fone iškyla ir Lietuvos ugdymo filosofijos interpretacijų įvairovės problema. Tarp jų išskiriamas profesoriaus B. Bitino - ilgamečio ugdymo filosofijos puoselėtojo - požiūris į kertinius ir pastaruoju metu diskutuojamus ugdymo filosofijos klausimus: ištakas, paskirtį, uždavinius, kryptis, į ugdymo filosofijos santykį su ugdymo mokslais. Atskleidžiami ir ugdymo tikslų filosofinių pagrindų, nagrinėjamų asmens dvasinės raidos kontekste, vertinimai. Taip pat pateikiamas požiūris į ugdymo aksiologijos esmę, įprasminančią vertybių funkcionavimą ugdymo struktūroje ir pagrindžiančią auklėjimo teorijos objektyvumą.

Straipsnyje aptariamos šiuolaikinės ugdymo problemos, suponuotos postmodernaus pasaulio iššūkių, kreipiančių į Žinių pasaulį, grindžiamą rinkos ekonomikos dėsniais. Analizuojama švietimo strategų siūlomos kompetencijų definicijos, sujungiančios žinias, gebėjimus ir vertybines nuostatas, ugdomosios galimybės. Vertybių svarba kompetencijų ugdyme grindžiama psichologiniais tyrimais bei pedagoginėmis įžvalgomis.

Straipsnyje siekiama pagrįsti demokratijos aktualumą ir prieštaringumą globalizacijos iššūkių kontekste. Remiantis politologų, sociologų ir filosofų požiūriu, aptariama demokratijos ir kultūros ryšis, tautinės kultūros įtaka politiniam gyvenimui, pusiausvyros tarp kultūros ir politikos būtinumas, tautinio tapatumo tęstinumas ir kaita. Suaktualinama Meilės Lukšienės - kultūrologės ir edukologės - požiūris į demokratijos esmę ir ugdymą, grindžiamą kultūros ir individo, kultūros ir dorovės, kultūros ir švietimo sąveika. Šių idėjų kontekste, kaip demokratijos ugdymo sąlyga, pristatomas ir vyresniųjų mokinių požiūris į vertybes.

Laisvojo ugdymo paradigmos įsitvirtinimą lemia tiek politinės, ekonominės, socialinės, kultūrinės priežastys, tiek šiuolaikinės edukologijos mokslo lygis. Šiame kontekste aptariama B. Bitino pedagoginės minties svarba šiuolaikinei ugdymo sistemai: ryškinamas filo-sofinis požiūris į žmogaus kaip asmens sandarą, atskleidžiami akseologiniai ugdymo pamatai, pristatoma ugdomoji situacija kaip ugdymo proceso esminė grandis, tiesiamos gijos į sinergetiką, įgalinančią suprasti netiesines sąveikas.