Šiame straipsnyje palyginami kai kurie paauglių bei jaunuolių socializacijos ypatumai. Jie grindžiami socialinių bei dvasinių vertybių internalizacija, išryškinami tiriamųjų elgesio, kaip esminio vertybių internalizacijos lygmens, raiškos bruožai.

Straipsnyje aktualizuojama ugdymo filosofijos reikšmė ugdymo mokslui. Kartu atkreipiamas dėmesys į prieštaringas šiuolaikinės ugdymo filosofijos traktuotes dabartinėje situacijoje, kurių fone iškyla ir Lietuvos ugdymo filosofijos interpretacijų įvairovės problema. Tarp jų išskiriamas profesoriaus B. Bitino - ilgamečio ugdymo filosofijos puoselėtojo - požiūris į kertinius ir pastaruoju metu diskutuojamus ugdymo filosofijos klausimus: ištakas, paskirtį, uždavinius, kryptis, į ugdymo filosofijos santykį su ugdymo mokslais. Atskleidžiami ir ugdymo tikslų filosofinių pagrindų, nagrinėjamų asmens dvasinės raidos kontekste, vertinimai. Taip pat pateikiamas požiūris į ugdymo aksiologijos esmę, įprasminančią vertybių funkcionavimą ugdymo struktūroje ir pagrindžiančią auklėjimo teorijos objektyvumą.