Straipsnyje aptariamos šiuolaikinės ugdymo problemos, suponuotos postmodernaus pasaulio iššūkių, kreipiančių į Žinių pasaulį, grindžiamą rinkos ekonomikos dėsniais. Analizuojama švietimo strategų siūlomos kompetencijų definicijos, sujungiančios žinias, gebėjimus ir vertybines nuostatas, ugdomosios galimybės. Vertybių svarba kompetencijų ugdyme grindžiama psichologiniais tyrimais bei pedagoginėmis įžvalgomis.

Straipsnyje siekiama pagrįsti demokratijos aktualumą ir prieštaringumą globalizacijos iššūkių kontekste. Remiantis politologų, sociologų ir filosofų požiūriu, aptariama demokratijos ir kultūros ryšis, tautinės kultūros įtaka politiniam gyvenimui, pusiausvyros tarp kultūros ir politikos būtinumas, tautinio tapatumo tęstinumas ir kaita. Suaktualinama Meilės Lukšienės - kultūrologės ir edukologės - požiūris į demokratijos esmę ir ugdymą, grindžiamą kultūros ir individo, kultūros ir dorovės, kultūros ir švietimo sąveika. Šių idėjų kontekste, kaip demokratijos ugdymo sąlyga, pristatomas ir vyresniųjų mokinių požiūris į vertybes.