Straipsnyje, remiantis pilietiškumo ugdymą reglamentuojančiais dokumentais, tokiais kaip „Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (2003), Bendroji pilietinio ugdymo programa ir išsilavinimo standartai (2004), „Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa“ (2006) bei moksline literatūra, nagrinėjama jaunimo pilietiškumo ugdymo svarba šiandieninėje Lietuvoje, aptariama nacionalinė pilietiškumo ugdymo politika. Antrojoje straipsnio dalyje pristatomi ir analizuojami pi- lotinio tyrimo duomenys apie ugdymo galimybes tautinių mažumų pradinėje mokykloje, išskiriant ugdymo turinį, mokyklos ryšius su vietos bendruomene bei už klasinę mokinių veiklą kaip atskiras pilietiškumą ugdančias veiklos sritis. Be to, remiantis tyrimo duomenimis, pateikiama pradinių klasių mokinių pilietinių žinių struktūra bei požiūriai į pilietiškumo ugdymo (si) svarbą.