Straipsnyje nagrinėjama dailės pedagogo profesinio tobulėjimo taikant dailės terapijos elementus tema. Nagrinėjama problema – prieštara tarp dailės pedagogo poreikio ir galimybių tobulinti profesines kompetencijas taikant dailės terapijos elementus. Formuluojamas probleminis klausimas: kokiu būdu turi būti taikomi dailės terapijos elementai, kad jie padėtų pedagogui tobulėti profesinėje srityje ir skatintų sėkmingą mokinius mokymąsi ir saviraišką? Tikslas – pagrįsti dailės pedagogo profesinį tobulėjimą taikant dailės terapijos elementus. Uždaviniai: atskleisti pedagogo profesinio tobulėjimo prielaidas taikant dailės terapijos elementus; pateikti dailės terapijos elementų charakteristikas ir kriterijus, padedančius pedagogo profesiniam tobulėjimui; nustatyti pagrindines pedagogų profesinio tobulėjimo sritis. Straipsnyje pateikiamos dailės pedagogo, dirbančio bendrojo lavinimo mokykloje, teorinės veiklos sritys ir galimos dailės terapeuto veiklos, kurių pagrindu formuluojami profesiniai reikalavimai pedagogui, savo veikloje taikančiam dailės terapijos elementus. Atkleidžiama, kokie dailės terapijos elementai padeda pedagogui tobulėti dalykinėje, metodinėje, socialinėje ir asmeninėje srityse. Empirinio tyrimo rezultatų pagrindu atskleidžiama, kad dailės terapijos elementai pedagoginėje veikloje padeda tobulinti turimas metodines kompetencijas, leidžia kontroliuoti nepageidaujamą mokinių elgesį, skatina sėkmingesnį mokinių mokymąsi ir saviraišką. Empirinis tyrimas pagrindė prielaidas, kad taikant dailės terapijos elementus pedagoginėje veikloje profesinis tobulėjimas vyksta diagnozavimo, planavimo, organizavimo, įsivertinimo, nuolatinio tobulėjimo, bendrųjų kompetencijų plėtotės srityse.