Straipsnyje nagrinėjamas Vilniaus pirklių krikščionių dinastijų socialinės padėties įtvirtinimas, jų tapatybę XIX a. antrojoje pusėje stiprinę veiksniai, kai teisinės sistemos kaitos sūkuryje dėl visuomenėje vykstančių socialinių pokyčių keitėsi ne tik pirklių teisinė padėtis, jų adaptavimasis socialinėje ir ekonominėje erdvėje, bet ir pirklių savivertė. Visa tai veikė ir pirklių krikščionių dinastijų socialinę tapatybę.