3. Mokslo žurnalai / Research Journals
Permanent URI for this communityhttps://hdl.handle.net/20.500.12259/261291
Browse
Search Results
Modernizacija ir religija sovietinėje ir posovietinėje LietuvojeItem type:Publication, [Modernization and religion in Soviet and Post-Soviet Lithuania]research article[2011][S4][S005][15]; Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2011, no. 2 (3), p. 67-81This paper analyzes the influence of modernization process for the individuals’ religion in Soviet and post-Soviet Lithuania. The analysis of the semi-structured interviews with respondents who experienced their religious socialization during pre-Soviet and Soviet period reveals the peculiarities of their religious life. This article consists of several parts. The first part based on the examination of the works on Soviet modernization discusses its differences from the Western modernization. The second part focuses on the analysis of respondents’ narratives; it demonstrates the influence of social control, socialization and differentiation on the individual religious life in Soviet Lithuania and reflects on the religious life in post-Soviet Lithuania. The authors argue that for the analysis of contemporary religious life it is important to examine religious socialization and religious experience influenced by the Soviet modernization. Available data suggest that certain aspects of the Soviet modernization have lasting impact on contemporary individuals’ religiosity and their critical attitude towards the Catholic church and clergy.
32 64 Šiuolaikinis hinduizmas ir Lietuvos religinis laukasItem type:Publication, [Contemporary hinduism and the religious field in Lithuania]research article[2012]Ališauskienė, MildaKultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2012, no. 3 (2), p. 51-69Straipsnyje analizuojamas šiuolaikinio hinduizmo reiškinys Lietuvoje, jo apibrėžties ir saviidentifikacijos problema, raiškos formų įvairovė ir santykis su visuomene. „Gyvųjų hinduizmų“ (angl. living hinduisms) studijos ir tyrimai Lietuvoje nėra išplėtoti. Viena iš to priežasčių yra šių grupių saviidentifikacija – atsiribojimas nuo tradiciškai suprantamo religingumo (hinduizmo) ir dvasingumo skleidimo tikslų pabrėžimas. Šio straipsnio autorė pažymi, kad šis hinduizmo bruožas sietinas su Lietuvos socialiniu kontekstu – vyraujančia katalikybe, ir aptaria šiuolaikinį hinduizmą kaip religinę alternatyvą, atsiliepiančią į tam tikrų socialinių grupių egzistencinius ir ontologinius lūkesčius. Remdamasi empirinio tyrimo, atlikto 2006 m., duomenimis, ji teigia, kad šiuolaikiniam hinduizmui atstovaujančios bendruomenės ir jų sekėjai Lietuvoje suformuoja tam tikrą dvasingumo terpę, kurią gana palankiai priima visuomenė, nes nelaiko jos grėsme vyraujančiai religijai – katalikybei. Tyrimo duomenys atskleidžia šiuolaikinio hinduizmo formų raiškos įvairovę Lietuvoje, varijuojančią nuo tradiciškesnio mokymo ir praktikų iki liberalesnių dvasingumą skleidžiančių organizacijų.
27 65