Europos mokyklose gerokai padaugėjo daugiakalbių mokinių skaičius (Bergroth et al., 2021). Mokant kalbų atskirai, ribojamas viso mokinių kalbinio repertuaro panaudojimas, o naujausi moksliniai tyrimai atskleidė daugiakalbystės naudą ir galimą pedagoginės transkalbystės (angl. translanguaging) naudą (Leonet ir kt., 2017). Šiame kontekste lingvistiškai jautrus mokymas (Linguistically Sensitive Teaching, LST) leidžia mokytojams padaryti daugiakalbystę matomą savo klasėse (Llompart ir Birello, 2020). Kokybinis tyrimas atliktas Baskų autonominėje bendruomenėje (BAC), kurioje baskų ir ispanų kalbos yra oficialios kalbos, o anglų kalba daugeliu atvejų mokoma kaip užsienio kalba. Nors baskų kalba daugeliui mokinių nėra gimtoji kalba, tačiau daugumos mokinių šeimos pasirenka baskų kalbą kaip mokymo kalbą (Baskų vyriausybė, 2020). Šiame tyrime analizuojamas pradinių klasių mokytojų požiūris į daugiakalbį ugdymą valstybinėje pusiau privačioje mokykloje. Duomenys buvo renkami atliekant kalbinio kraštovaizdžio analizę, stebėjimus ir tikslinės grupės diskusiją. Du tyrėjai tris savaites stebėjo šimtą šešis pradinių klasių daugiakalbius mokinius ir aštuonis pradinių klasių kalbos ir turinio mokytojus. Tyrime dalyvavę mokytojai buvo arba dvikalbiai, arba laisvai kalbėjo baskų ir ispanų kalbomis, o kai kurie (4) taip pat laisvai mokėjo anglų kalbą (B2– C1 pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pradinių klasių mokytojai supranta LST taikymo praktikoje naudą, yra pasirengę mokyti ir lanksčiai vartoti kalbas. Be to, jie tiki kalbų perkėlimu iš vienos į kitą kalbą ir pabrėžia kalbos vartojimo vertę mokantis dalyko turinio. Nors daugeliu atvejų daugiakalbės strategijos yra tinkamos prisitaikyti prie esamos situacijos, šios strategijos nėra susistemintos, todėl sukuriama nesaugumo atmosfera. Gauti rezultatai rodo kalbiškai jautraus švietimo ir mokymo poreikį mokytojų kvalifikacijos tobulinimui.

Multilingual environments and migration have led to an increasing number of multilingual students, and consequently, to a need to take the varying linguistic repertoire of students into account in education. The aim of the present study is to explore Linguistically Sensitive Teaching (LST) as a possible linguistically inclusive approach and to examine how LST is perceived by pre-service primary teachers in the multilingual context of the Basque Autonomous Community (BAC), where the majority language, Spanish; the minority language, Basque; and the foreign language, English are included in the curriculum, all while some students might have other additional home languages that are not part of the curriculum. The methodological approach is a qualitative research study, in which data have been collected among a group of pre-service primary teachers from the BAC through written reflections, focus groups and observations. The results show the perceptions of the pre-service teachers on education policies in relation to linguistically sensitive teaching practices, good practices identified during their school placements, possibilities to promote Linguistically Sensitive Teaching in the classroom, the role of the minority language Basque in LST, and the threats, challenges and opportunities perceived in LST. It is concluded that despite some basic notions of LST, the lack of in-depth knowledge of pre-service teachers is visible, advocating for the need to include formation on LST in Initial Teacher Training.