Šiuolaikinių futbolininkų specialusis darbingumas, techninis ir taktinis meistriškumas turi būti aukšto lygio. Šie gebėjimai glaudžiai susiję su individualiais žaidėjų psichofunkciniais ypatumais, nuo kurių priklauso gebėjimų išraiškos lygis. Techninis ir taktinis parengtumas lemia sėkmingą žaidimo uždavinių atlikimą, todėl reikiamas jų lygis yra svarbus ir aktualus uždavinys rengiant didelio meistriškumo futbolininkus. Didelis sportininkų meistriškumas pasiekiamas per ilgą laiką, todėl jaunųjų futbolininkų techninio ir taktinio meistriškumo įvertinimas yra aktuali futbolininkų rengimo problema. Darbo tikslas – įvertinti jaunųjų Kazachstano futbolininkų individualių ir grupinių puolimo ir gynybos techninių ir taktinių veiksmų efektyvumą ir palyginti šiuos duomenis su didelio meistriškumo suaugusių futbolininkų modeliniais, literatūros šaltiniuose nurodomais rodikliais. Buvo tiriami 66 jaunieji Kazachstano futbolininkai, sudarantys šios šalies jaunių ir jaunimo rinktines. Techninio ir taktinio parengtumo veiksmingumas buvo vertinamas per rungtynes 5 balų sistema, vertinimą atliko 3 žmonių ekspertų grupė. Buvo stebėta 12 rungtynių. Vertinimo sistema buvo patvirtinta Kazachstano futbolo federacijos. Tyrimo duomenys buvo lyginami su Kazachstano nacionaliniame čempionate dalyvaujančių didelio meistriškumo futbolininkų analogiškais duomenimis. Tyrimo rezultatai rodo, kad jaunųjų Kazachstano futbolininkų individualių ir grupinių techninio ir taktinio parengtumo veiksmų efektyvumas yra pakankamas, tačiau jų lygis dar atsilieka nuo modelinių didelio meistriškumo futbolininkų rodiklių. Mūsų atliktas jaunųjų futbolininkų techninio ir taktinio meistriškumo vertinimas parodė, kad maksimalus ir minimalus žaidėjų puolimo ir gynybos veiksmų vertinimas yra įvairus, šie rodikliai skiriasi daugiau kaip 1,5 karto, t. y. paskirų futbolininkų techninis ir taktinis meistriškumas labai skiriasi. Tai leidžia treneriams atitinkamai koreguoti jų rengimo programą.

Ilgamečiai didelio meistriškumo futbolo komandų raidos stebėjimai parodė, kad šalies čempionato vykdymas dviem makrociklais turi savitus mokomojo treniruotės proceso planavimo ypatumus. Kiekvienoje šalyje, o ypač Kazachstane, pasireiškia savitos, specifinės futbolininkų sporto treniruotės planavimo metiniu treniruotės ciklu sąlygos. Šio darbo tikslas buvo konstatuojamojo eksperimento pagrindu išnagrinėti ir palyginti Kazachstano aukščiausiosios lygos futbolo komandos treniruotės ir varžybų proceso struktūrą bei turinį, esant įvairiems metinio treniruotės ciklo variantams. Buvo ištirta Kazachstano profesionalaus futbolo klubo „Aktobe“ sportinio rengimo technologija įvairiais metinio ciklo etapais. Atsižvelgiant į šalies futbolo varžybų kalendorių, komandos rengimas vyko pagal du metinio ciklo planavimo variantus. Viename sezone komanda žaidė tik šalies čempionate ir šalies taurės varžybose (I variantas), kitame sezone – be šių varžybų, komanda dar žaidė UEFA čempionų lygoje (II variantas). Metinėje futbolininkų rengimo programoje buvo skaičiuojama pratybų skaičius, jų trukmė, buvo sudaromas fizinio krūvio skirstinys pagal energijos gamybos zonas. Futbolo komandos fizinio krūvio, atlikto metiniu ciklu, parametrų analizė parodė, kad jis atitinka profesionalaus futbolo klubo žaidėjams keliamus reikalavimus ir gali būti vertinga informacija planuojant didelio meistriškumo futbolo komandų rengimą. Bendra treniruotės ir varžybų fizinio krūvio apimtis, esant skirtingiems metinio rengimo ciklo sudarymo variantams, yra skirtinga. Pirmuoju atveju ji siekia 834 val., o antruoju – 926 val. Galima pažymėti, kad krūvio apimtis pirmuoju metinio ciklo sudarymo atveju antrame čempionato rate padidėja nuo 312 iki 324 val., o antruoju atveju padidėja nuo 322 iki 408 val. Vadinasi, antruoju metinio ciklo sudarymo atveju, kai komanda dalyvavo UEFA lygos čempionate, treniruotės krūvio apimtis sumažėjo, o varžybų – padidėjo. Esant skirtingiems metinio treniruotės ciklo sudarymo variantams, kai dalyvaujama tarptautiniuose turnyruose, organizmas patiria didesnius fiziologinio pobūdžio pokyčius, nes daugiau atliekama aerobinio-anaerobinio ir anaerobinio alaktatinio poveikio fizinio krūvio.