Straipsnyje siekta nustatyti kūno kultūros mokytojų pedagoginiame darbe patiriamus stresorius. Tyrimo tikslas – nustatyti kūno kultūros mokytojų darbinius stresorius ir jų sąsajas su sociodemografiniais kintamaisiais. Tyrime dalyvavo 118 kūno kultūros mokytojų, dirbančių bendrojo lavinimo mokyklose. Duomenys buvo renkami naudojant darbinių stresorių ir sociodemografinį klausimynus. Gauti duomenys apdoroti taikant parametrinę statistiką, naudotas Mann-Whitney (U) kriterijus. Tyrimas parodė, kad kūno kultūros mokytojai svarbiausiais streso šaltiniais savo darbe įvardija įvairių dokumentų ir kitų „popierių“ gausą, švietimo sistemos reformas ir didelę atsakomybę už mokinius. Netinkamos darbo sąlygos, psichologinis klimatas mokykloje, darbas su skirtingos lyties moksleivių grupėmis, problemos su moksleivių tėvais kūno kultūros mokytojams beveik nekelia streso. Jaunesniems ir mažesnį pedagoginio darbo stažą turintiems mokytojams didelis skaičius mokinių sporto salėje kelia didesnį stresą nei jų vyresniems ir ilgiau dirbantiems kolegoms. Vyresni ir ilgiau dirbantys kūno kultūros mokytojai pažymėjo, kad jiems stipresnis darbinis stresorius yra didžiulė atsakomybė už kitus, įvairių dokumentų ir kitų ,,popierių” gausa, kūno kultūros mokytojo darbo neįvertinimas. Vyrai yra nepatenkinti mažais atlyginimais, o moterys nurodo, kad kitų dalykų mokytojų požiūris į kūno kultūrą kelia nepasitenkinimą darbu. Mokytojams vyrams mažas atlyginimas, o mokytojoms moterims kitų pedagogų požiūris į kūno kultūrą sukelia stresą. Mieste dirbantys mokytojai moksleivių nepagarbą ir didelį mokinių skaičių klasėse vertino kaip didesnį stresorių nei rajonuose dirbantys kūno kultūros mokytojai. Kūno kultūros mokytojai, dirbantys gimnazijose, konkurenciją mokymo įstaigoje vertina kaip stipresnį stresorių nei pedagogai, kurie dirba pagrindinėse ar vidurinėse mokyklose.