Tyrimo tikslas – ištirti kokybinius ir kiekybinius 5–7 metų vaikų judesių koordinacijos parametrus, jų kaitos tendencijas ir ypatumus bei nustatyti koordinacinių gebėjimų ugdymo programos veiksmingumą. Straipsnyje pateikiama priešmokyklinio amžiaus (5–7 metų) vaikų koordinacinių gebėjimų kaita ir įvertinta ugdymo įtaka. Vaikų motoriniai gebėjimai buvo nustatyti Bruininks-Oseretsky motorinių įgūdžių testų rinkiniu (Bruininks, 1978). Koordinacijos testą sudarė aštuonios užduotys, tiriančios gebėjimą atlikti nuoseklius tikslius judesius ir kartu koordinuoti abi kūno puses. Buvo tirta vienavardė ir įvairiavardė koordinacija (dešinės ir kairės rankos ir kojos, abiejų rankų ir kojų). Dvejus metus buvo vykdomas ugdomasis eksperimentas. Tyrimuose dalyvavo 120 vaikų. Priešmokyklinio amžiaus vaikų koordinacija labai priklauso nuo gebėjimo tinkamai derinti dešinės ir kairės kūno pusės, abiejų rankų ir kojų judesius, juos atidžiai kontroliuoti rega, taip pat nuo erdvės, krypties ir tempo suvokimo, judesio amplitudės suvokimo, veiksmo atlikimo racionalumo ir trukmės. Mūsų testavimo rezultatai rodo, kad vaikų koordinaciniai gebėjimai priklauso nuo amžiaus. Penkiamečiai nėra pajėgūs atlikti tikslių ir sudėtingų judesių, dažnai nesuvokia erdvės ir judesių atlikimo laike parametrų, negali išlaikyti dėmesio. Šeštaisiais ir septintaisiais gyvenimo metais gerėja orientacija erdvėje, sparčiai tobulėja koordinaciniai gebėjimai. Šio amžiaus vaikams lengviau atlikti judesius tos pačios pusės ranka ir koja (dešine ranka – dešine koja ir kaire ranka – kaire koja) negu priešingos pusės. Iš atliktų tyrimų rezultatų matyti, kad mergaičių ir berniukų koordinaciniai gebėjimai skiriasi nedaug, tačiau nustatyti ryškūs individualūs skirtumai. Pedagoginio eksperimento rezultatai rodo, kad kryptingai ir tikslingai atliekant koordinaciją lavinančius pratimus ir žaidimus gerėja kokybiniai ir kiekybiniai koordinacijos rodikliai. Koordinaciniai gebėjimai transformuojasi ugdymo procese pereidami į aukštesnį lygmenį, kuris pasireiškia racionalesniais, tikslesniais ir laiku atliekamais judesiais bei geresne užduočių atlikimo kokybe. Koordinacijos užduočių atlikimo rezultatai rodo, kad mūsų parengta šiam eksperimentui E grupės koordinacinių gebėjimų ugdymo programa buvo veiksmingesnė nei kontrolinės grupės.