Straipsnyje nagrinėjama vienos Vilkaviškio vyskupijos parapijos – Šunskų – istorinė raida. Ši bendruomenė jau egzistavo, kai didelė Užnemunės dalis priklausė Vilniaus vyskupijai. Šunskai ilgą laiką buvo Vilkaviškio vyskupijos filija ir priklausė Alvito dekanatui. Pirmoji bažnyčia Šunskuose buvo pastatyta 1795 metais, antroji – 1865 metais. Manoma, kad dar prieš 1795 metus Šunskuose buvo koplytėlė. Parapijos pavadinimas keitėsi tris kartus. Seniausiuose archyviniuose dokumentuose vietovė ir parapija vadinama Šumsku, vėliau Šumskais ir dar vėliau – Šunskais. Parapijos istoriją būtų galima suskirstyti į laikotarpius, kurie sutampa su civilinių valdžių kaita. Iš Šunskų parapijos kilo daug garsių inteligentų, joje dirbo gana daug garbingų kunigų. Gyvenvietė ir parapija patirdavo negandas karų ir okupacijų laikotarpiais.

Lietuvos katalikų Bažnyčia XX amžiuje išgyveno gana didelius sukrėtimus: du pasaulinius karus, vėliau ilgą sovietų okupaciją. Didelį nuostolį bažnytinės institucijos patyrė, nes prarado savo bibliotekas ir nemaža archyvų. Šiandien, norint atkurti kai kurias lokalines istorijas, gana nelengva surasti bent kokių rašytinių šaltinių, atspindinčių praeities įvykius. Šunskų parapijos, kaip ir didžiosios Užnemunės dalies, XX amžiaus dokumentai, bent kai kurie saugomi kaimyninės Lenkijos archyvuose, o XXI amžiaus dokumentų dauguma karo ar pokario metu buvo sunaikinti. Tad, rašant Šunskų parapijos istoriją, ją reikia tarsi mozaiką dėlioti iš atskirų gabalėlių. Straipsnyje bandoma aprašyti parapijos teritorijai priklausančius kaimus, įvardyti gyventojų skaičių, įvairius bendruomenę palietusius procesus.