Straipsnyje nušviečiama ir analizuojama nūdien stebima greitėjanti klasikinės politinės retorikos erozija (fenoptozė). Vėlyvojoje Modernybėje šis procesas perspektyviai kompensuojamas informacinių technologijų bumo, atveriančio euristines politinių komunikacijų struktūrinės ir semiotinės-semantinės sklaidos galimybes. Avangardinės jų raiškos kanalu tampa memetika kaip informacinių vienetų intensyvios skvarbos į individualią ir visuomeninę sąmonę būdų visuma. Politinių komunikacijų plėtra informacinio proveržio kontekste įgauna dialoginį ir interaktyvų pobūdį bei stimuliuoja tradicinės ir modernios kultūros artefaktų, segmentų ir giluminių socialinių archetipų klodus įprasminant ir atnaujinant šiuolaikinės politinės realybės ir pilietinės sąmonės tarpusavio adaptacijos virsmus.

Straipsnyje aptariama tradicinių karo, taikos, saugumo sampratų kaita veikiant informacinei visuomenei ir globalioms komunikacijoms. Pabrėžiamas karinių įtampų ir konfliktų sprendimui taikomų informacinio karo priemonių ir potencijų suvokimo neadekvatumas ir eventualios jų projekcijos visuotinio saugumo koncepcijos link. Nagrinėjamas kooperatinio saugumo modelis bei realistinė ir liberalioji jo interpretacijos, kintančios dėl informacinių technologijų. Pabrėžiamas metodologiškai produktyvus dispozityvinis šiuolaikinio saugumo refleksijos pobūdis, grindžiamas tinklinėmis ir dialoginėmis komunikacijomis. Išryškinami kontekstinių tarpusavio supratimo struktūrų ir santvarų aspektai, jų taikymo tarptautinėse praktikose pavyzdžiai.