This article investigates the designation of 505 individuals belonging to 77 noble families in the Kaunas district. The persons inscribed in the document most likely did not have surnames at that time. Men were usually identified by name and patronymic or by name only. Women were most often identified by a personal name made from the spouse’s name or a personal name from the spouse’s name and his patronymic. All the men and only one-quarter of the women were identified by name. Patronymic designations were typical for the majority of men and only used once as the designation of a woman. Some men were designated with their father’s patronymic. Almost all of the men’s patronymics had Slavic suffixes. Lithuanian suffixes in patronymics were used only three times. Some identifications of men included personal names from the designation of family members (mother, stepfather, father-in-law). Titles were more typically used to identify women than men. Titles of marital status and kinship dominated the designations of both sexes. Business and professional titles were also typical for representatives of both sexes. Titles indicating estate occured only among the men’s identification. Most of the designations of men were binary and designations of women consisted of a single element. A few persons were designated only by a name. The mixed designation of men and the designation of women with an anthroponym made only from the personal names of the family members prevailed.

Šiame straipsnyje yra tiriamas 1690 m. LDK padūmės mokesčių surašymo dokumente užrašytų Kauno pavieto bajorų giminėms priklausančių asmenų įvardijimas. 1.Dauguma vyrų (99,4 %) užrašyti su vardais. Vardas įvardijime būna tik vienas. Tėvavardį turi 1,72 % asmenų. Su pavarde užrašyti visi asmenys. 2.Daugiausia yra dvinarių vyrų įvardijimų (97,97 %), nedaug trinarių (1,56 %) ir vienanarių (0,47 %) įvardijimų. Vidutinis įvardijimo ilgis – 2,01 asmenvardis. 3.Visi vyrų vardai – kalendoriniai krikštavardžiai. Jie užrašyti dažniausiai kanoninėmis formomis. 4.Dauguma moterų (95,45 %) užrašytos su vardais. Vardas įvardijime būna tik vienas. Visos moterys užrašytos su pavarde. Dviejuose įvardijimuose (4,55 %) vietoj vardo užrašytas andronimas. 5.Visi moterų įvardijimai dvinariai. Vidutinis įvardijimo ilgis – 2 asmenvardžiai. 6.Visi moterų vardai – kalendoriniai krikštavardžiai, užrašyti dažniausiai kanoninėmis formomis. 7.Moterų pavardžių priesagos yra -owa, -ina, -ówna. Pavardės gali būti ir galūnių vediniai iš -sk- tipo asmenvardžio.8.Dalis 1690 m. sąrašo bajorų, kurių pavardės kilusios iš giminių pavadinimų (giminių asmenvardžių arba į pavadinimus įeinančių vietovardžių), įrašyti ne to paties pavadinimo giminių sąrašuose, o kitų giminių sąrašuose. Tai leidžia teigti, jog egzistavo mechanizmas, sudarantis galimybę bajorams pereiti į kitą giminę. Tas mechanizmas atsirado jau po to, kai pavardės buvo susiformavusios, nes į kitą giminę asmenys pereidavo jau su savo pavarde.