Šiame straipsnyje yra tiriamas 1690 m. LDK padūmės mokesčių surašymo dokumente užrašytų Kauno pavieto bajorų giminėms priklausančių asmenų įvardijimas. 1.Dauguma vyrų (99,4 %) užrašyti su vardais. Vardas įvardijime būna tik vienas. Tėvavardį turi 1,72 % asmenų. Su pavarde užrašyti visi asmenys. 2.Daugiausia yra dvinarių vyrų įvardijimų (97,97 %), nedaug trinarių (1,56 %) ir vienanarių (0,47 %) įvardijimų. Vidutinis įvardijimo ilgis – 2,01 asmenvardis. 3.Visi vyrų vardai – kalendoriniai krikštavardžiai. Jie užrašyti dažniausiai kanoninėmis formomis. 4.Dauguma moterų (95,45 %) užrašytos su vardais. Vardas įvardijime būna tik vienas. Visos moterys užrašytos su pavarde. Dviejuose įvardijimuose (4,55 %) vietoj vardo užrašytas andronimas. 5.Visi moterų įvardijimai dvinariai. Vidutinis įvardijimo ilgis – 2 asmenvardžiai. 6.Visi moterų vardai – kalendoriniai krikštavardžiai, užrašyti dažniausiai kanoninėmis formomis. 7.Moterų pavardžių priesagos yra -owa, -ina, -ówna. Pavardės gali būti ir galūnių vediniai iš -sk- tipo asmenvardžio.8.Dalis 1690 m. sąrašo bajorų, kurių pavardės kilusios iš giminių pavadinimų (giminių asmenvardžių arba į pavadinimus įeinančių vietovardžių), įrašyti ne to paties pavadinimo giminių sąrašuose, o kitų giminių sąrašuose. Tai leidžia teigti, jog egzistavo mechanizmas, sudarantis galimybę bajorams pereiti į kitą giminę. Tas mechanizmas atsirado jau po to, kai pavardės buvo susiformavusios, nes į kitą giminę asmenys pereidavo jau su savo pavarde.