Straipsnyje analizuojama bedarbių organizuotumas ir veikla, organizuotumo formos ir kryptys Lietuvoje (1918–1940 m.). Tekste atskleidžiama, kaip Lietuvos bedarbiai, veikiami ekonominių ir socialinių problemų ar politinių veiksnių, organizavo streikus, demonstracijas, rašė peticijas ir rezoliucijas bei kitomis formomis siekė atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į nedarbą.

Straipsnyje analizuojami XX a. 3-iojo deš. Lietuvos valstybės iššūkiai socialinės apsaugos srityje – siekiama išspręsti svarbiausias po Pirmojo pasaulinio karo kilusias problemas, suvaldyti esamą situaciją ir prisitaikyti prie modernėjančių socialinės apsaugos formų, piliečių socialinės gerovės užtikrinimo. Atskleidžiama, kaip Lietuvos vyriausybė, visuomenės veikėjai ir politikai suprato socialinius klausimus, kokios buvo identifikuotos svarbiausios socialinės problemos, taikyti jų sprendimo būdai. Taip pat aptariama socialinės paramos imtis, paramos sritys, prioritetai ir socialinės politikos gairių susiformavimas.