3. Mokslo žurnalai / Research Journals
Permanent URI for this communityhttps://hdl.handle.net/20.500.12259/261291
Browse
Search Results
- research article[2002]Zuoza, RolandasSocialinis ugdymas / Social Education, 2002, vol. 5, p. 35-38
6 26 Paskutinioji (1985–1990 m.) Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba: evoliucija iš valdžios fikcijos į parlamentąItem type:Publication, [The last Supreme Soviet (1985–1990) of the Lithuanian SSR: its evolution from fictional authority to the Parliament]research article[2009]Truska, LiudasIstorija, 2009, vol. 75, no. 3, p. 25-39Remiantis posėdžių stenogramomis, priimtais įstatymais, nutarimais bei kitais teisės aktais, informaciniais žinynais, taip pat periodine spauda, politikų atsiminimais ir moksline literatūra, analizuojama 1985 m. vasario mėnesį penkeriems metams „išrinktos“ (Komunistų partijos paskirtos) Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos veikla, daugiausia per paskutiniuosius pusantrų jos veikimo metų. Prieinama prie išvados, kad ši, paskutinioji sovietinė Respublikos Aukščiausioji Taryba savo sudėtimi (67,1 proc. jos deputatų buvo komunistai, 15,8 proc. – komjaunuoliai ir tik 17,8 proc. – nepartiniai) ir veikla iki 1988 m. rudens niekuo nesiskyrė nuo ankstesniųjų: buvo valdžios fikcija. Lūžis Respublikos politiniame gyvenime, taip pat Aukščiausiosios Tarybos veikloje buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio susikūrimas 1988 m. birželį. Nuo 1988 m. rudens priimdama labai svarbius įstatymus ir nutarimus – paskelbdama lietuvių kalbą valstybine, priėmusi Lietuvos TSR suvereniteto įstatymą, itin demokratiškus Aukščiausiosios Tarybos ir vietinių tarybų rinkimų įstatymus, Respublikos Pilietybės, Politinių partijų, Tautinių mažumų, Nuosavybės pagrindų ir kt. įstatymus, panaikindama Komunistų partijos valdžios monopolį, o ypač paskelbdama neteisėtais ir negaliojančiais 1940 m. vadinamojo Liaudies Seimo nutarimą stoti į Tarybų Sąjungą ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos nutarimą priimti Lietuvą į Tarybų Sąjungą – Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba 1988 m. pabaigoje – 1990 m. vasarį klojo Lietuvoje demokratijos, rinkos ekonomikos pagrindus, atvedė Lietuvą prie nepriklausomybės atkūrimo slenksčio. Šiuos esminius 1985–1990 m. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos veiklos pokyčius sąlygojo ir nulėmė Sąjūdžio, kitų naujųjų politinių jėgų, Respublikos visuomenės poveikis, Lietuvos komunistų partijos evoliucija, taip pat daugelio, ar net daugumos pačių deputatų tautinis sąmonėjimas, pilietinis brendimas.
565 158 Kauno seserų benediktinių vienuolyno pertvarka 1918–1926 m. D. 1Item type:Publication, [The reform in the convent of the Benedictine sisters of Kaunas from 1918 to 1926]research article[2009][S4][H002][16]; SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2009, no. 29(57), p. 69-84Dviejų dalių straipsnyje nagrinėjama Kauno seserų benediktinių vienuolyno pertvarka. Tai gali padėti pažinti praeitį ir geriau suprasti dabartinę šios bendruomenės būklę. Seserys daugiau negu 50 metų laiko savo bendruomenę apaštalinio gyvenimo būdo, vyskupijos teisių vienuolija. Vis dėlto Vatikano pašvęstojo gyvenimo kongregacijos laiškai šią vienuoliją įvardija kaip popiežiškosios teisės, t. y. kontempliatyvaus gyvenimo, vienuolyną. Tad kokių teisių vienuolija tuomet yra ir kokį gyvenimo būdą seserys turėtų gyventi? Šios problemos priežastis ir pradžia – 1918–1926 m. pertvarka. Ji analizuojama istoriniu, regulos, teisiniu, seserų suvokimo požiūriais, kad būtų galima suprasti šiandieninę vienuolyno būklę ir seserų poziciją nagrinėjamais klausimais.
50 78 Kauno seserų benediktinių vienuolyno pertvarka 1918–1926 m. D. 2Item type:Publication, [The reform in the convent of the Benedictine sisters of Kaunas from 1918 to 1926]research article[2009][S4][H002][14]; SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2009, no. 31(59), p. 111-124Dviejų dalių straipsnyje nagrinėjama Kauno seserų benediktinių vienuolyno pertvarka. Tai gali padėti pažinti praeitį ir geriau suprasti dabartinę šios bendruomenės būklę. Seserys daugiau negu 50 metų laiko savo bendruomenę apaštalinio gyvenimo būdo, vyskupijos teisių vienuolija. Vis dėlto Vatikano pašvęstojo gyvenimo kongregacijos laiškai šią vienuoliją įvardija kaip popiežiškosios teisės, t. y. kontempliatyvaus gyvenimo, vienuolyną. Tad kokių teisių vienuolija tuomet yra ir kokį gyvenimo būdą seserys turėtų gyventi? Šios problemos priežastis ir pradžia – 1918–1926 m. pertvarka. Ji analizuojama istoriniu, regulos, teisiniu, seserų suvokimo požiūriais, kad būtų galima suprasti šiandieninę vienuolyno būklę ir seserų poziciją nagrinėjamais klausimais.
29 59