Straipsnyje tyrinėjamas kultūrinio identiteto formavimas akademinėje aplinkoje per tam tikrą pasirinktą veiklą, t. y. diskusijas, vykstančias interaktyvių paskaitų metu daugiakultūrėje auditorijoje. Iš įvairių Babeș-Bolyai universiteto akademinės veiklos pavyzdžių gausos analizei pasirinkti du atvejai, kuriuose vartojamos dvi kalbų grupės: pirmoji grupė – tyrimo dalyvių gimtosios kalbos, antroji grupė – paskaitose vartojamos mokymosi proceso kalbos. Tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip (tarp)kultūrinis identitetas gali būti kuriamas, nuolatos derinamas ir stiprinamas daugiakalbiuose akademiniuose kontekstuose. Kartu analizuojama, kaip dalyvių sąmoningas ar netyčinis tendencingumas paveikia diskursinių strategijų pasirinkimą kuriant kalbinę bendruomenę. Tyrimas iš esmės grindžiamas kultūrinės sociolingvistikos metodologija, bet naudojami ir pokalbio analizės bei dalyvių kategorizacijos teorijų elementai. Skiriamos dvi dalyvių grupės: studentai, atvykę iš užsienio šalių, bei studentai iš Rumunijos. Analizuota pirmosios grupės paskaita vyko rumunų kalba, antrosios grupės – prancūzų kalba. Empirinė analizė parodė, kad pirmajai grupei būdingas ad hoc kuriamas identitetas, o antroji grupė identitetui formuoti dažniau naudoja kalbos kodų kaitos strategiją. Taip pat atskleista, kaip kolektyvinis arba grupės identitetas kuriamas akademiniame diskurse. Nors pagrindinis kolektyvinio identiteto formavimosi bruožas – lankstumas ir kintamumas, jo procese sukuriami ir tam tikri ryšiai tarp įvairių tautybių dalyvių, kurie neapsunkina sklandaus akademinio diskurso naudojimo bei akademinių tikslų įgyvendinimo. Galiausiai daugiakultūrė akademinė aplinka praturtina studentus žiniomis ir informacija bei suteikia papildomų aspektų jų identitetui.