Like all morphemes, the inflections can be strong, i.e. stressed, (and due to the stress can occupy the strong position in the word) and weak or unstressed. In this morphonological analysis distinction is drawn between strong (stressed) and weak (unstressed) allomorphs of the inflections. Although the realized cases of the formative stem reflect the spread of the circumflex metatony only relatively, nevertheless it is obvious that the circumflex alternation as a morphophonological feature is more peculiar to the weak dominant strengthening inflections. Such a conclusion, albeit indirectly, is endorsed by the nominal nouns of a disyllabic formative stem, which have undergone a shift of the stress. Like in the case of the circumflextoneme alternation, the weak, i.e. dominant strengthening, endings -ė, -is (-ė) and -(i)us (-ė) stand out. The strong, i.e. dominant weakening, inflections, as a rule, are not found among nominal derivatives of the disyllabic stem, and correspondingly cannot be related to the shift of the stress. Therefore, accepting Stang’s interpretation of the emergence of the circumflex-toneme alternation, one could maintain that it would be most sensible to look for the phonetic historical roots of the circumflex metatony in the nominal derivatives of the weak, i.e. dominant strengthening, inflections.

Straipsnyje nagrinėjami Seinų krašto gyvenamųjų vietų vardai (oikonimai), užrašyti iš gyvosios kalbos. Pagal Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus kartoteką ir kitus duomenis bandoma nustatyti autentiškas oikonimų formas ir jų priegaides. Balsių ir dvibalsių ie, uo priegaidės šioje šnektoje (kaip ir kitose aukštaičių tarmėse) gali būti interpretuojamos kaip fonetikos reiškinys, potencialiai galintis turėti ir fonologinę reikšmę. Pagal istorijos ir kalbotyros duomenis Seinų–Punsko kraštas neabejotinai yra etninės Lietuvos ir senojo lietuvių kalbos ploto tęsinys. Seinų–Punsko krašte yra dvi lietuvių šnektos: pietų aukštaičių, anksčiau vadintų vakarų dzūkais (apie 40 kaimų), ir vakarų aukštaičių (kauniškių, 9 kaimai į pietus nuo linijos Ramonai–Giluišiai). Be to, pirmoji šnekta skyla dar į dvi dalis – seiniškius (8 kaimai), kurie neminkština priebalsių c ir dz prieš priešakinės eilės balsius, ir punskiečius (per 30 kaimų), kurie minkština tuos priebalsius.

Bet kurios kalbos turinys yra bendras visiems žmonėms, tačiau fonetinės priemonės, kuriomis jis išreiškiamas, yra nacionalinės ir specifinės; jos suformuoja kiekvienai kalbai būdingą skambesį. Fonetinės sistemos pagrindą paprastai sudaro segmentiniai vienetai: fonemos, skiemenys, fonetiniai žodžiai ir sintagmos. Su pagrindiniais fonetinės sistemos vienetais yra glaudžiai susiję supersegmentiniai arba suprasegmentiniai vienetai – skiemens intonacija (priegaidė), žodžio kirtis ir kalbos intonacija. Straipsnyje apžvelgiamos naujausios latvių kalbos fonetinių priemonių sistemos tendencijos, kurios atsirado daugiausia dėl kitų kalbų artikuliacinių ir akustinių ypatybių įtakos (dažniausiai tai – anglų, vokiečių ir rusų kalba). Galima pamatyti atskirų fonemų tarimo skirtumų (pvz., priebalsių palatalizacija), taip pat priegaidžių niveliavimo ir žodžio kirčio pakeitimo skirtumų (ypač – svetimos kilmės tikriniuose daiktavardžiuose), skiriasi ir teksto tarimo ypatybės. Šio straipsnio teiginių ir išvadų pagrindas yra daugelio metų praktinė darbo patirtis ne tik Liepojos universitete, bet ir dirbant su lietuvių studentais Klaipėdos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete, Kaune. Sėkmingai komunikacijai iš esmės taikomos abi kalbinės išraiškos formos – tiek kalba, tiek raštai. Patekę į latvišką aplinką, pvz., į kurią nors Latvijos aukštojo mokslo įstaigą, dėstytojai iš užsienio šalių ir studentai, atvykę pagal mainų programas, bendraudami turi atsižvelgti į latvių kalbos fonetinių priemonių specifiką, t. y. latvių kalbai būdingą kirčiuotą pirmąjį skiemenį, tęstinę ir netęstinę priegaides diferencijavimą, pasakojimo, klausiamoji bei šaukiamojo modalumo raišką ir pan. Jų įsisavinimui įtakos turi ne tik savos gimtosios kalbos garsinių priemonių ypatybės, bet ir įvairūs lingvistiniai bei ekstralingvistiniai veiksniai platesniame kontekste. Latvijoje šiuo metu sparčiai daugėja žmonių, kurie moka keletą užsienio kalbų, yra susipažinę su kitų valstybių istorija, kultūra ir visuomeniniu gyvenimu, tad padaugėjo ir galimybių paįvairinti kontaktus ir išplėsti komunikaciją. Šių tendencijų išliks ir ateityje, jos darys įtaką fonetinei kalbų struktūrai.