I he article analyses changes in the Vilnius Pedagogical University students’ mode of life during three years of studies. Students of the first course (713) were interviewed in the study year 1998/1999, and interviewing of the same students (472) in the third course was carried out once more in the study year 2000/2001. The interview showed that during three years of studies the number of students, who tried to lead healthy mode of life increased from 54,7 to 63,8 percent. The students of the third year assumed more responsibility for their health, and they were better informed about the issues of healthy mode of life. 1 he students’ nutrition became more versatile, increased consumption of fruit, vegetables, other necessary foodstuffs, but still, like in the first year, the regularity of nutrition was not proper.*The number of smokers decreased from 30,4 percent in the first year to 26,7 percent in the third year, however, the number of the intoxicated with alcohol increased from 9,5 to 14,0 percent respectively. When the physical training became optional, the number of the students who absolutely did not exercise increased from 7,2 to 30,3 percent. Although many positive changes in the life style were noticed during the years of studies, the dynamic of some indicators shows that the habits of healthy mode of life of young people have not been formed in full.

This study aims to determine the effect of microteaching guided by an expert secondary English teacher on pre-service English teachers PCK, focusing on the changes before and after expert-guided microteaching. The equivalent time-series design involves a single-group, repeatedly assessed, with the treatment introduced between the measurements. Expert-guided microteaching significantly affects pre-service English teachers’ PCK and triggers them to know what to teach and how to teach for students.

Straipsnyje apžvelgiama Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo raida ir esminiai pokyčiai XX–XXI a. Šalyje nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio vyksta aukštojo mokslo masiškėjimo procesas – didėja aukštojo mokslo institucijų įvairovė, gyventojų dalis, įgyjanti aukštąjį išsilavinimą, taip pat didėja moterų dalis joje. Šie pokyčiai neišvengiamai paveikė aukštojo mokslo finansavimo sistemą – ilgą laiką Didžiojoje Britanijoje aukštasis mokslas buvo finansuojamas valstybės, tačiau XX a. 10-ajame dešimtmetyje įvykusi finansinė krizė privertė ieškoti kitų aukštojo mokslo finansavimo modelių, pirmą kartą įvedant studijų mokestį. Tapo itin svarbus aukštojo mokslo kokybės klausimas. Tai paskatino Didžiąją Britaniją sukurti aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo politiką.

Straipsnyje pristatomas socialinės globos įstaigų darbuotojų, dalyvaujančių šiuo metu Lietuvoje vykdomame institucinės globos paslaugų pertvarkos procese, dirbančių pertvarkai atrinktose socialinės globos įstaigose, teikiančiose paslaugas skirtingoms tikslinėms grupėms, motyvacijos lygio tyrimas. Jo tikslas – įvertinti darbuotojų motyvacijos dalyvauti pokyčių procese lygį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugumai darbuotojų trūksta motyvacijos aktyviai dalyvauti institucinės globos pertvarkoje. Svarbu paminėti ir tai, kad socialinės globos įstaigų vidutinis darbuotojų motyvacijos lygis dominuoja visose šiose įstaigose, nepriklausomai nuo tikslinės grupės, kuriai teikiamos paslaugos.

Straipsnyje analizuojamos pokyčių valdymo organizacijose kliūtys, pateikiant teorines įžvalgas bei tyrimo rezultatus. Tyrimo metu nustatyta, kad pokyčių įgyvendinimo kliūtimis įvardinta: vadovų nelankstumas, prastas vadovavimas ar silpna lyderystė, iniciatyvos bei išteklių trūkumas, skubotas bei nenuoseklus pokyčių diegimas. Straipsnyje itin pabrėžiamas darbuotojų pasipriešinimo pokyčiams aspektas.